Paprastai telefoniniu sukčiavimu užsiima įkalinimo įstaigose esantys asmenys. Sukčiai kreipiasi į darbo ieškančius žmones, kurie savo telefono numerį pateikia skelbimuose laikraščiuose ar internete. Jiems iškart pasiūlomas darbas ir informuoja norį sutvarkyti užmokesčio pervedimo klausimus, o tam neva reikia elektroninės bankininkystės slaptažodžių ir kodų. Jei žmogus jų neturi, netgi paprašoma nuvykti į banką ir pasirašyti elektroninės bankininkystės sutartį. Išvilioję šiuos duomenis, sukčiai į gyventojų sąskaitas perveda nedidelę pinigų sumą, kurios užtenka tolimesniam pervedimui į greitųjų kreditų bendrovės sąskaitas. Pagal šį pervedimą greitųjų kreditų bendrovės identifikuoja būsimo kredito gavėją ir jam į sąskaitą perveda kreditą.
Gyventojai taip pat sulaukia „pasiūlymų“ iš tarptautinėje erdvėje veikiančių sukčiai. Šie gundo greitu uždarbiu, pasiūlydami galimybę gauti atlygį už pinigų išgryninimą, kuriam reikia suteikti savo sąskaitos numerį. Paprastai sukčiai tikina, kad turi problemą – jų sąskaita esą užblokuota ir reikia kito žmogaus, į kurio sąskaitą bus pervestos lėšos. Jei žmogus sutinka tarpininkauti, jam už pinigų išgryninimą iš savosios sąskaitos sumokami pinigai ir sukčiai dingsta.
„Raginame gyventojus būti budriems ir jokiu būdu neatskleisti savo elektroninės bankininkystės kodų, sąskaitų numerių ir paso duomenų asmenims, kurie į juos kreipiasi telefonu. Gavę šią informaciją, piktavaliai pasinaudoja patiklių gyventojų duomenimis ir, valdydami jų sąskaitas, jų vardu pasiima kreditus iš greitųjų kreditų bendrovių. Už jų grąžinimą atsako patys gyventojai, kuriems priklauso banko sąskaitos. Jei pinigai negrąžinami laiku, šie žmonės būna priversti bendrauti su antstoliais ir skolų išieškotojais, o procesui užsitęsus kyla grėsmė jų nekilnojamam turtui. Todėl labai svarbu neteikti savo banko duomenų nepažįstamiems žmonėms, laikyti juos saugioje vietoje, neleisti jais naudotis vaikams ar artimiesiems, kurie taip pat gali tapti sukčių aukomis“, – sako „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
Latvijoje dėl sukčių veiklos bankas buvo priverstas užblokuoti kai kurių savo klientų mokėjimo korteles. Kaip DELFI teigė S. Abraškevičius, tokių atvejų Lietuvoje nepasitaikė – banko padaliniai iš gyventojų gauna daugiau nusiskundimų dėl suaktyvėjusios sukčių veiklos, tad nuspręsta perspėti dėl grėsmių.
„Raginame gyventojus nedelsiant informuoti policiją ir perduoti jiems paskambinusių sukčių, kurie bando išvilioti internetinės bankininkystės duomenis, telefono numerius. Primename, kad nereikėtų pulti į paniką sulaukus skambučių apie tariamas artimųjų nelaimes ir skubėti tiesiai į banko skyrių ar bankomatą išgryninti pinigų. Pirmiausia reikia paskambinti artimiesiems, nesvarbu koks paros laikas bebūtų ir pasitikslinti dėl pranešimo apie nelaimę. Paprastai jau po pirmojo skambučio ir pokalbio su artimaisiais paaiškėja, kad pranešimai apie nelaimes yra melagingi“, – pataria S. Abraškevičius.
