„Siūloma nustatyti trejų metų akcizų planą tiek alkoholiui, tiek tabakui. (...) Akcizai yra skirtingi nuo kitų mokesčių, tai fiksuotas dydis priklausantis nuo kiekio. Augant kainoms, atlyginimams, akcizo dalis kainoje lieka santykinai mažesnė, todėl norint užtikrinti, kad santykinė akcizų pajamų dalis biudžeto pajamų struktūroje nemažėtų, reikalingas kasmetinis jų didinimo planas. Taip užtikrinama, kad įperkamumas stipriai neaugtų, vartojimas neaugtų arba bent jau išliktų stabilus. Prisidedama ir prie sveikatos tikslų įgyvendinimo“, – komentavo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Planuojama, jog po trejų metų valstybės biudžeto pajamos bus didesnės apie 126,7 mln. eurų, taip išlaikant santykinai stabilią akcizų dalį mokestinių pajamų struktūroje.
Anot ministrės, lėšos bus naudojamos valstybės biudžeto reikmėms.
„Tai nėra ekstra pinigai, kurių nebuvo galima suprognozuoti valstybės biudžete. Augant ekonomikai, kitų mokesčių ir surenkama daugiau, todėl norint užtikrinti, kad pajamų struktūroje nemažėtų akcizų dalis, yra siūlomas nuoseklus planas. Jei nebūtų, tai 2025 metais būtų surinkta apie 50 mln. eurų mažiau“, – paaiškina G. Skaistė.
Anot ministrės, šis planas buvo rengiamas atsižvelgiant į kaimyninių šalių politiką. Tvirtinama, kad Latvija, Estija ir Lenkija taip pat didina akcizus.
„Išlaikomas panašus augimo tempas kaip ir Lietuvoje, tad struktūrinių pokyčių neturėtų būti. (…) Tie žmonės, kurie iki šiol matė ekonominę prasmę važiuoti, matyt ir toliau važiuos. Bet esminių pasikeitimų neturėtų būti“, – į klausimą, ar gyventojai nepatrauks šių prekių pirkti užsienyje, atsakė ministrė.
Kaip keistųsi alkoholio kainos
Kaip praneša Finansų ministerija, statistiniai duomenys rodo, kad pastaraisiais metais alkoholio vartojimas sumažėjęs, palyginti su 2020–2021 metų augimu. Alkoholio kainoms didėjant sparčiau už mokestinius veiksnius – įperkamumo augimo tempai lėtėjo.
Naujajame akcizų plane, siekiama nuosekliai mažinti apmokestinimo skirtumus už 1 laipsnį alkoholio skirtingo stiprumo gėrimuose, lyginant su daugiausiai apmokestinamu etilo alkoholiu.
2025–2027 metų perspektyvoje akcizų etilo alkoholiui bei tarpiniams daugiau nei 15 proc. stiprumo produktams augimas numatomas kasmet po 5 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, alui – 10 proc. Tarpiniams produktams iki 15 proc. stiprumo numatomas augimas vidutiniškai po 18 proc.
Kaip aiškina ministerija, nors procentine išraiška vynui ir alui akcizai augtų daugiau nei etilo alkoholiui – akcizų didinimo poveikis šių produktų kainoms eurais būtų mažesnis (vertinant tą patį alkoholinio gėrimo kiekį).
Skaičiuojama, jog 0,5 litro alaus kitais metais dėl akcizų pasikeitimų galėtų pabrangti vidutiniškai apie 0,03 euro centus, toks pat kiekis vyno daugiau nei 8,5 proc. stiprumo – apie 0,13 euro centų, o 0,5 litro stipriųjų gėrimų – apie 0,26 euro centus.
Kaip matoma iš lentelės, panašiai šie produktai brangtų ir 2026 metais bei 2027 metais.
Kaip keistųsi tabako gaminių kainos
Taip pat, anot Finansų ministerijos, statistiniai duomenys rodo, jog dėl spartaus vidutinio darbo užmokesčio augimo 2023 metais cigarečių ir joms alternatyvių kaitinamojo tabako produktų įperkamumas padidėjo apie 4 proc. Už vidutinį mėnesio neto darbo užmokestį 2023 metais buvo galima įsigyti 280 cigarečių pakelių, kai 2022 m. – 269 pakelius, o 2021 m. – 254 pakelius.
Matomos ir rinkos pokyčių tendencijos – nuo 2017 m. cigarečių pardavimai nuolat mažėjo ir rinkoje ėmė populiarėti alternatyvūs tabako produktai: cigarai ir cigarilės, rūkomasis tabakas, elektroninės cigaretės, o ypač – kaitinamojo tabako produktai. Kaitinamojo tabako rinkos dalis 2021–2023 metais išaugo nuo 22,6 iki 33 proc.
„Statistika rodo, jog Lietuva pagal kaitinamojo tabako suvartojimą Europoje pirmauja. Būtent todėl sprendimai dėl akcizų dydžio šioje kategorijoje grindžiami tradicinių cigarečių pakaitumo aspektu ir siekiu išlaikyti nemažėjantį pajamų iš rūkomų produktų lygį, matuojant procentais nuo bendrojo vidaus produkto“, – nurodo ministerija.
2025–2027 metų perspektyvoje siūloma išlaikyti cigaretėms taikomų akcizų politikos kryptį, numatant augimą kasmet – po 7 proc., cigarams ir cigarilėms – po 14 proc., rūkomajam ir neapdorotam tabakui – po 7,8 proc., kaitinamajam tabakui ir jam alternatyviems produktams – apie 11 proc., o elektroninių cigarečių skysčiui – po maždaug 30 proc.
Skaičiuojama, jog įgyvendinus akcizų plano pokyčius cigaretės kitąmet galėtų pabrangti 0,21 euro centų už 20 vnt., cigarai ir cigarilės – 0,32 euro centais už 20 g, rūkomasis tabakas – 0,21 euro centu už 20 g, kaitinamojo tabako ir jam alternatyvūs produktai – 0,21 euro centu už 20 vnt. Elektroninių cigarečių skysčio kaina galėtų padidėti 0,19 euro centų už 2 ml skysčio.
Planuojama, kad įgyvendinus siūlomą planą alkoholiui ir tabakui bei jam alternatyviems produktams, valstybės biudžetas 2025 metais surinktų apie 39,4 mln. eurų papildomų pajamų, o po trejų metų biudžeto pajamos būtų apie 126,7 mln. eurų didesnės, taip išlaikant santykinai stabilią akcizų dalį mokestinių pajamų struktūroje.
Šiuo metu naujasis planas teikiamas visuomenės peržiūrai ir pasiūlymams. Jis bus teikiamas Seimo pavasario sesijoje, o planą patvirtinus Seimui, pakeitimai įsigaliotų nuo ateinančių metų – 2025 m. sausio 1 d.
