aA
Paaiškėjo, kurios valstybės valdomos įmonės 2018 metais gavo daugiausia pajamų ir grynojo pelno. Kaip parodė VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūros“ duomenys, kurie, kaip pabrėžiama, yra preliminarūs, daugiausia pajamų gavęs penketukas, lyginant su 2017-aisiais – nesikeitė ir išsirikiavo tokia pat tvarka. Nors didelių pokyčių nebūta ir likusioje rikiuotėje, bendrai kalbant, daugumos įmonių pajamos 2018-aisiais, lyginant su užpernai, didėjo, ko, ko gero, nebūtų galima pasakyti apie gautą pelną.
Sudarė didžiausių valstybinių įmonių sąrašą: nuo kuklių atlyginimų iki įspūdingų pelnų
© DELFI / Kiril Čachovskij

Išrikiavo dešimtuką pagal pajamas

Kaip parodė VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūros“ duomenys, pernai labiausiai sekėsi UAB „Lietuvos energijos“ įmonių grupei, kuri savo sąskaitą 2018-asiais papildė 1,254 mlrd. Eur, kas yra 14 proc. daugiau nei užpernai. 2017-aisiais ši įmonių grupė taip pat pirmavo, kaip gavusi daugiausia pajamų, o jos 2017-aisiais siekė 1,1 mlrd. Eur.

Kaip teigiama pačios įmonės puslapyje, tokį pajamų augimą lėmė kainų pokyčiai elektros ir dujų rinkose bei didesnė el. energijos paklausa.

Antroje vietoje pagal gautas pajamas 2018-aisias galima matyti AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupę. Ji praėjusiais metais gavo beveik 468 mln. Eur pajamų, o tai yra 20 mln. Eur daugiau nei 2017-aisiais (448 mln. Eur).

Tiesa, pačios įmonės puslapyje esančioje finansinėje 2018 m. ataskaitoje pateikti skaičiai kiek skiriasi. Remiantis jais, 2018 m. LG gavo 495,8 mln. Eur pajamų, kas, lyginant su užpernai, yra apie 10,4 proc. daugiau.

Trečioji vieta pagal į įmonės piniginę įkritusias pajamas priklauso UAB „EPSO-G“ įmonių grupei, kurios visą 100 proc. akcijų valdo Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija, o jai priklauso ir didžioji dalis tokių įmonių akcijų kaip AB „Amber Grid“, AB „Litgrid“ ir pan.

Šios įmonių grupės pajamos pernai siekė 245,8 mln. Eur ir taip pat, lyginant su 2017-aisiais, augo 20,6 mln. Eur (225,2 mln. Eur).

Ketvirtoje vietoje – VĮ Valstybinių miškų urėdija. Ji 2018-aisiais gavo pajamų už 180,3 mln. Eur, o jos pajamos, lyginant su 2017-aisiais, augo 16 mln. Eur.

Penketuką čia užbaigė AB „Klaipėdos nafta“, kuriai vadovauja Mindaugas Jusius. Nors šį įmonė pernai savo sąskaitas papildė 99,9 mln. Eur, deja, lyginant su 2017-aisiais, įmonės pajamos smuko apie 6,1 proc. 2017-aisiais jos siekė 106,5 mln. Eur.


Šeštąją ir septintąją vietas užėmė AB „Lietuvos paštas“ (LP) įmonių grupė ir AB „Kelių priežiūra“. 2018-aisiais įmonės atitinkamai gavo pajamų už 88 ir 78 mln. Eur. Tiesa, LP pernai, lyginant su 2017-aisiais, pajamas padidino 12 mln. Eur, o „Kelių priežiūros“ pajamos, lyginant su užpernai, smuko 2,5 proc., kas yra 2 mln. Eur (2017 m. – 80 mln. Eur).

Toliau rikiavosi VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su pernai gautomis 63,7 mln Eur pajamomis (2017 m. – 60 mln. Eur) ir VĮ „Lietuvos oro uostai“. Lietuvos oro uostus apjungianti bendrovė 2018-aisiais gavo beveik 44 mln. Eur pajamų, kas yra 11 mln. Eur daugiau nei 2017-aisiais.

Paskutinę vietą daugiausia pajamų pernai gavusių valstybės valdomų įmonių dešimtuke užėmė VĮ „Registrų centras“. Į jo sąskaitą pernai įkrito 39 mln. Eur ir gautos pajamos išliko beveik tokios pačios, kaip ir 2017-aisiais (39,1 mln. Eur).

2017 metais įmonės pagal gaunamas pajamas taip pat buvo išsidėliojusios labai panašiai.

Pirmasis penketukas buvo toks pat, kaip ir 2018 metais: UAB „Lietuvos energijos“ įmonių grupė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė, UAB „EPSO-G“ įmonių grupė, VĮ Valstybinių miškų urėdija ir AB „Klaipėdos nafta“.

2018-aisiais „Lietuvos paštas“ iš 7 vietos pakilo į 6-ąją ir už savęs paliko AB „Kelių priežiūra“. 8-oje vietoje pokyčių nebuvo ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija liko toje pačioje vietoje, kaip ir prieš metus.

2017-aisias paskutiniai dešimtuke buvę „Lietuvos oro uostai“ 2018-aisias pakilo į 9-ąją vietą ir aplenkė „Registrų centrą“, kuris pernai ir užėmė paskutinę dešimtąją vietą.

Įmonių sąrašas sudarytas remiantis VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūrai" įmonių pateikta informacija ir finansinėmis ataskaitomis.

Grynasis pelnas, kaip amerikietiški kalneliai

Kalbant apie valstybės valdomų įmonių pelną, jis 2018-aisiais pasiskirstė labai skirtingai. Kai kuriose įmonėse jis ženkliai augo ir net mušė rekordus, tačiau tam tikroje dalyje įmonių buvo fiksuojamas ir ženklus grynojo pelno kritimas.


Kaip buvo teigiama UAB „Lietuvos energijos“ įmonių grupės pateiktoje 2018 metų finansinėje ataskaitoje, jų grynasis pelnas šiemet buvo minusinis ir siekė -7,9 mln. Eur. Tiesa, užpernai skaičiai atrodė visai kitaip, nes įmonės grynasis pelnas 2017-aisiais siekė 93,5 mln. Eur.

Antroje vietoje pagal pernai gautas pajamas atsidūrusi UAB „Lietuvos geležinkelių“ grupė pernai pelną augino. 2017 m. įmonė uždirbo 27 mln. Eur, o 2018-aisiais jis jau siekė 54,8 mln. Eur.

UAB „EPSO-G“ įmonių grupei pernai metai nebuvo tokie sėkmingi. Įmonės grynasis pelnas užpernai siekė -2,8 mln. Eur, o 2018-aisiais - 47,7 mln. Eur.

Valstybinių miškų urėdijos 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys rodo, jog pernai įmonė pasiekė rekordinį pelną. Valstybinių miškų urėdija praėjusiais metais uždirbo 55,3 mln. eurų normalizuoto grynojo pelno arba 25 mln. Eur grynojo pelno ir į valstybės biudžetą pervedė 22,14 mln. eurų dividendų.

Ataskaitoje teigiama, kad atsižvelgiant į 2017 m., kai dar veikė 42 miškų urėdijos ir Generalinė miškų urėdija, pasiektą 30 mln. eurų normalizuotą pelną, Valstybinių miškų urėdijai 2018 m. metiniame pajamų ir išlaidų plane buvo iškeltas ambicingas tikslas pasiekti 40 mln. eurų. 2018 m. gautas 55,3 mln. eurų normalizuotas pelnas yra 38,3 proc. didesnis nei buvo numatyta.

O štai AB „Klaipėdos nafta“ pernai uždirbo mažiau, lyginant su užpernai. 2017-aisias grynasis įmonės pelnas siekė 17 mln. Eur, o 2018 m. – 11,5 mln. Eur ir buvo apie 32 proc. mažesnis.

AB „Lietuvos paštas“ savo grynąjį pelną pernai didino 2,1 mln. Eur (2017 – 1,5 mln. Eur, 2018 – 3,6 mln. Eur), o AB „Kelių priežiūra“ – atvirkščiai – jį mažino. Jos grynasis pelnas užpernai siekė 2,2 mln. Eur o 2018-aisiais jis krito iki -434 tūkst. Eur.

Pernai mažėjo ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos grynasis pelnas, kuris krito kiek daugiau nei 7 mln. Eur (2017 – 38,4 mln. Eur, 2018 – 31 mln. Eur).


O štai VĮ „Lietuvos oro uostų“ ir VĮ „Registrų centro“ įmonės grynąjį pelną didino. Oro uostams jis didėjo beveik 6 mln. (2017– 2,4 mln. Eur, 2018-8,3 mln. Eur), o RC nuo 766 tūkst. Eur užpernai iki 1,9 mln. Eur pernai.

Lėmė ekonominė situacija bei didesnės kainos

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas DELFI teigė, kad dėl praėjusių metų valstybės valdomų įmonių pajamų augimo nemažai prisidėjo ir palanki Lietuvos ekonominė padėtis.

Kaip teigė, praėjusiais metais augo gyventojų vartojimas, prekių bei paslaugų eksportas, o kadangi bendrasis vidaus produktas didėjo 3,5 proc., todėl augo ir daugelio valstybės valdomų įmonių paslaugų ir prekių poreikis, pavyzdžiui, kaip sakė, elektros suvartojimas praėjusiais metais didėjo 3,9 proc., Lietuvos oro uostai aptarnavo 11 proc. daugiau keleivių.

Visgi nepaisant šių dalykų, pasak ekonomisto, keleto valstybės valdomų įmonių pajamas didino ne parduoti prekių ar paslaugų kiekiai, bet parduotų prekių ar paslaugų kainos.

„Pavyzdžiui, „Lietuvos energijos“ grupės pajamas labai didino praėjusiais metais šoktelėjusi gamtinių dujų ir elektros kaina didmeninėje rinkoje. VĮ Valstybinių miškų urėdijos pajamos augo ne dėl parduotų medienos kiekių, jie krito 10 proc., bet dėl 25 proc. padidėjusios parduotos medienos kainos.

Nereikia užmiršti ir to, kad nemažai energetikos įmonių teikiamų paslaugų kainos yra reguliuojamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK), todėl dažnai tokių įmonių pajamos juda nebūtinai ekonomikos pokyčių kryptimi, pavyzdžiui, jeigu nusprendžiama padengti praėjusių metų viršpelnį, tai įmonės pajamos gali ir mažėti dėl VKEKK sprendimų bei priešingai“, – aiškino jis.

Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Kalbant apie 2018 metais gautas didesnes pajamas T. Povilauskas teigė, kad reikia pabrėžti ir sėkmingą valstybės įmonių ir privataus verslo bendradarbiavimą, ir kaip pavyzdį pateikė „Klaipėdos valstybinę jūrų uosto direkciją“ (KVJUD).

„Jos pajamos praėjusiais metais augo dėl uoste didėjusios krovos, o tai labai lėmė krovos bendrovės „Smeltė“ praėjusiais metais pradėta vadinamojo „transhippment‘o“ veikla, bet tam reikėjo, kad uostas sugebėtų priimti didžiausius pasaulyje konteinerius ir KVJUD tai įrodė“, – tikino ekonomistas.

Visgi kalbant apie „Klaipėdos naftos“ pajamų smukimą T. Povilauskas aiškino, kad tokią situaciją lėmė šiek tiek mažesnės pajamos iš SGD terminalo ir tai, kad per „Klaipėdos naftos“ terminalą buvo krauta mažiau naftos produktų, o tiksliau „Orlen Lietuva“ produktų, kurie padidino savo eksportą geležinkeliu, o ne per uostą.

„Tiesa, šių metų pradžioje krova dar krito ir dėl tranzitinių krovinių dėl užterštos „Družbos“ naftotiekio problemų, kai baltarusiai sustabdė naftos produktų eksportą, bet antrą pusmetį reikalai turėtų pagerėti“, – patikslino jis.

„Lietuvos geležinkeliai“, pasak specialisto, praėjusiais metais pajamas labiausiai didino dėl didesnių pervežtų krovinių kiekių (+8 proc.), o pervežtų krovinių kiekį, anot jo, labiausiai lėmė dar augusi baltarusiškų trąšų krova per Klaipėdos uostą bei rusiškų krovinių tranzitas per Lietuvą.

„Aišku, norint kalbėti apie valstybės įmonių efektyvumą, svarbu ne vien pajamų pokytis, bet ir uždirbtas pelnas, nuosavo kapitalo grąža bei apskritai klientų – ir verslo, ir tiesiog Lietuvos gyventojų – pasitenkinimas.

Minėtose didžiausiose valstybės valdomose įmonėse pelno pokyčių buvo įvairių, bet apibendrinant tikrai manau, kad valstybės valdomų įmonių sektoriuje padėtis praėjusiais metais toliau gerėjo, ir ypač kalbant apie valdymo skaidrumą ir profesionalumą, o tie pokyčiai duoda teigiamą įtaką ekonomikai, tačiau kartu vis matome politikų bandymų kištis į šių valstybės įmonių reikalus siekiant savų interesų, tai labai nesinorėtų, kad tos kelerių metų šio sektoriaus išsivalymo darbai būtų pakreipti priešinga linkme“, – sakė T. Povilauskas ir aiškino, kad kalbant bendrai praėjusiais metais daugiausia pokyčių buvo „Lietuvos pašto“, Valstybinių miškų urėdijos, „Lietuvos geležinkelių“ grupėse.

Visgi kitąmet, kaip prognozavo, pajamų augimas turėtų būti nuosaikesnis.

„Šiemet ir gamtinių dujų, ir elektros didmeninė kaina yra mažesnė, uoste krova augs lėčiau, „Lietuvos geležinkelių“ pervežtų krovinių kiekis irgi augs lėčiau“, – apie galimus 2019-ųjų rezultatus sakė ekonomistas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(21 žmogus įvertino)
3.5238

Kanada leido į šalies padanges kilti „Boeing 737 MAX“ orlaiviams (1)

Kanados transporto ministerija pirmadienį pranešė, kad leido į šalies padanges kilti „ Boeing...

Advokatė paaiškina, kas iš verslų gali pasinaudoti 150 mln. eurų paramos paketu (2)

Nauja paramos verslui, nukentėjusiam nuo karantino priemonė – negrąžinamos subsidijos iš 150...

Janulevičius: sutinkame, kad ribojimus verslui atlaisvinti reikėtų palaipsniui ir įsiklausant į medikų rekomendacijas (2)

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas ( LPK ) Vidmantas Janulevičius sako sutinkantis,...

Šimonytė: Vyriausybė kol kas nesvarstys parduotuvių bei grožio salonų atidarymo šią savaitę – diskusija su verslu (344)

Premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad pirmadienio pasitarime Vyriausybė nesvarstys verslo...

Mokesčių lengvatų peržiūrai telkiama ekspertų grupė (4)

Finansų ministerija kuria specialią ekspertų grupę, kuri išnagrinės ir pateiks Vyriausybei...

Top naujienos

Saulius Čaplinskas: manau, kad per ilgai užsižaista tais totalitariniais ribojimais (885)

„Ilgiausias karantinas epidemiologijos vadovėlyje – 40 dienų. O kiek trunka karantinas...

30-metės trenerės Brigitos istorija: gali pasigirti ne tik tobulu kūnu, dviem vaikais, bet ir jau 17 metų trunkančiais santykiais (204)

Daugeliui sveiko gyvenimo būdo propaguotojų Brigita Petrulė (30) yra gerai žinoma. Asmeninė...

Žiema stebins kontrastais – po rekordinių šalčių užplūs šiluma (9)

Antradienio dieną šalies orus lems aukštesnio slėgio lauko pakraštys. Dangumi plauks tai...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

Vienas baisiausių sovietų valdžios nusikaltimų, arba kaip ciniškas elgesys sunaikino visą jūrą

Niekam ne paslaptis, kad sovietų valdžia nebuvo pati draugiškiausia gamtai. Vienas baisiausių jų...

Po Navalno sulaikymo – aštri Chodorkovskio kritika Putinui (322)

Kremliaus kritikas ir buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis ragina Vakarus taikyti tikslines...

Didžiausios naujakurių daromos klaidos, įsirengiant būstą: viskas dėl patirties trūkumo (28)

Vargu, ar gyvenime pasitaiko daug tokios ypatingos svarbos įvykių kaip kraustymasis į pirmuosius...

Kirsti Vainküla | D+

Kruvina daugiabučio drama Estijoje: dviejų vaikų mamą nušovusio pensininko duktė pateikė savo versiją (1)

Metų pradžioje Estijoje įvyko tragiškas incidentas – Talino Lasnamiae mikrorajone 80-metis...

Sunku išsimiegoti? Mokslininkai siūlo labai paprastą ir nemokamą būdą pagerinti miego kokybę (19)

Stresas , prasta mityba, nerimas dėl ateities, sujauktas darbo-poilsio režimas, įvairios...

„Žalgiris“ žais KMT finalo ketverte, bet prastai pasijuto Grigonis Schilleris: tai – tiesiog peršalimas  (48)

Pirmadienio vakarą paaiškėjo paskutinysis Citadele-Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) finalo ketverto...

Santykių ekspertas pateikė 7 taisykles, kaip elgtis, jei jūsų partneris buvo neištikimas: apie kai kurias net nebūtumėte pagalvoję (50)

Neištikimybė yra viena dažniausių problemų santykiuose. Bet tai jokiu būdu nėra nuosprendis....