„Jau ir šiuo metu biudžeto deficitas, kuris yra suplanuotas, yra ant Mastrichto kriterijaus ribų. Tai yra didelis skirtumas nuo praėjusių biudžetų, kai Mastrichto kriterijaus reikalavimai Europos Sąjungoje buvo išjungti ir valstybės iš esmės turėjo galimybę planuoti tokį deficitą, koks jai atrodo esamomis aplinkybėmis reikalingas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė premjerė I. Šimonytė.
„Dabar mes turime formalų apribojimą, kuris įsijungia vėl nuo 2024 m. Todėl aš bijau, kad tokių galimybių kitų metų biudžete tiesiog nebus“, – nurodė ji.
Kaip pranešta anksčiau, prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigė, kad Daukanto aikštė siūlys numatyti biudžete galimybę pasiskolinti gynybai iki 3 proc. BVP – kaip kad buvo daroma ir šįmet. Priešingu atveju, pabrėžė I. Segalovičienė, imtis ryžtingesnių žingsnių kariuomenės divizijos steigimui bus itin sunku.
Reaguodama į tokius šalies vadovo patarėjos pasisakymus, Vyriausybės vadovė nurodė, kad dešiniųjų Ministrų kabinetas kitų metų biudžete numatė krašto apsaugai skirti tiek, kiek yra sutarta parlamentinių partijų susitarime dėl gynybos – 2,52 proc. nuo BVP. Be to, pabrėžė I. Šimonytė, papildomi asignavimai gynybai skiriami iš bankų solidarumo įnašo.
„Tikrai nereikia prezidento patarėjai mokyti Vyriausybės, kokia svarbi yra krašto gynyba ir saugumas. Tikrai Vyriausybė visas pastangas deda, kad tos priemonės būtų įgyvendintos“, – I. Segalovičienei atkirto ministrė pirmininkė.
ELTA primena, kad antradienį Seimui pateiktas 2024 m. valstybės biudžeto projektas.
Planuojama, kad krašto apsaugos finansavimas kitais metais sudarys 2,71 proc. BVP – 1,923 mlrd. eurų iš biudžeto lėšų, 135 mln. eurų iš solidarumo įnašo lėšų.
Praėjusiais metais gynybai skirti 2,52 proc. BVP. Tačiau dar prieš galutinį priėmimą Seime projektas buvo patobulintas ir numatytos galimybės skolintis krašto apsaugai – su sąlyga, kad to būtų imtasi tik atsiradus papildomų lėšų poreikiui. Šį pasiūlymą teikė Prezidentūra.
