Milijoniniai įsipareigojimai
Pasak G.Buinevičiaus, Privatizavimo fondo įsipareigojimai siekia beveik 10 milijonų litų, tačiau lėšų jame nėra. Į privatizuojamų objektų sąrašą siūloma įtraukti ir daugiau Savivaldybės valdomo turto.
“Stoties turguje” mes valdome 51 procentą akcijų. Šios bendrovės veikla nėra susijusi su Savivaldybės funkcijomis. Akcijas reikia parduoti. Nematau prasmės išsaugoti įtaką šioje firmoje. Tas pats ir su “Kauno keliais”. Vis tiek turime skelbti konkursus. Savivaldybės bendrovė dažnai juos pralaimi. Taip nutiko ir su J.Bakanausko gatvės rekonstrukcija”, - tikino Savivaldybės administracijos vadovas. Jo teigimu, miesto Tarybai pritarus sprendimo projektui, minėti objektai būtų privatizuoti kitų metų pabaigoje.
Iš tiesų “Kauno keliai” pastaruoju metu pralaimėjo keletą konkursų. Neseniai kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad Savivaldybės bendrovė pasiūlė už mažiausią kainą rekonstruoti J.Bakanausko gatvę. Specialiai sudaryta Savivaldybės komisija netikėtai atmetė “Kauno kelių” pasiūlymą ir pasirinko keliais milijonais litų brangesnį variantą. Šiuo metu Viešųjų pirkimų tarnyba prie Vyriausybės atlieka tyrimą, po kurio bus nustatyta, ar valdininkai nepažeidė įstatymų.
Didina apyvartą
“Galimas bendrovės privatizavimas man nebuvo staigmena. Tiesa, tikėjau, kad tai bus daroma vėliau. Šiuo metu pas mus vyksta reorganizacija. Miesto politikų sprendimas jai neturės jokios įtakos. Nekreipiame dėmesio ir tęsiame pradėtus darbus”, - teigė keletą mėnesių “Kauno keliams” vadovaujantis Benas Mažeika.
Šiuo metu bendrovėje dirba apie 500 žmonių. Pernai jos apyvarta siekė 16 milijonų litų. Prognozuojama, kad šiemet ji padidės 2 milijonais litų. Kai kurie opozicijoje esantys miesto Tarybos nariai tikino, kad šiuo metu bendrovė atsigauna, todėl dabar netikslinga ją parduoti. B.Mažeika neslėpė, kad iki šiol “Kauno keliai” buvo valdomi neefektyviai. Tai patvirtino ir Kauno darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos atliktas auditas.
“Turime daug nereikalingo turto, kurį vertėtų parduoti. Vien už neeksploatuojamus statinius kasmet sumokame apie 500 tūkstančių litų mokesčių”, - sakė direktorius.
Smūgis vicemerui?
Savivaldybės užkulisiuose kalbama, kad šias dvi bendroves rengiamasi įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą neatsitiktinai. Su šiomis firmomis susijęs pirmasis mero pavaduotojas Kazimieras Starkevičius. Jis yra “Kauno kelių” valdybos pirmininkas, o bendrovėje “Stoties turgus” dalį akcijų valdo politiko žmona Rasa Starkevičienė.
K.Starkevičius vakar nenorėjo komentuoti galimų užkulisinių žaidimų. “Šio klausimo dar nesvarstėme komitete, todėl kol kas susilaikysiu nuo komentarų”, - teigė politikas.
Kauno meras Arvydas Garbaravičius kategoriškai paneigė sklindančius gandus. “Tai racionalus žingsnis. Negalima gyventi socialistinių laikų prisiminimais. Nemažai politikų bando maitintis iš “Kauno kelių”. Nuo praėjusių metų, kai pradėjome skelbti konkursus, kuriuos dažniausiai laimėdavo privačios bendrovės, sutaupėme apie 1,5 milijono litų. Prognozuoju, kad miesto Taryboje dėl rengiamo privatizavimo kils audringų diskusijų”, - sakė meras.
Prieš keletą metų bendrovė “Stoties turgus” jau buvo įtraukta į privatizuojamų objektų sąrašą, tačiau vėliau miesto Taryba pakeitė sprendimą. Pagrindinis motyvas - turgus reikalingas miestui.
Opozicijos atstovams jau kilo abejonių, kad rengiant minėtą sprendimo projektą nemažai įtakos turėjo Savivaldybės administracijos direktorius. Ant oficialaus dokumento jis pasirašė dar rugpjūčio pradžioje. Tik po mėnesio savo parašus padėjo kiti atsakingi Savivaldybės tarnautojai. Specialistų teigimu, paprastai direktorius ant projektų pasirašo ne pirmas, o paskutinis.
“Tikrai neprisimenu, ar tai iš tiesų buvo. Galbūt iš tiesų pirmas pasirašiau ant dokumento? Buvo atostogų metas. Nereikia čia kažko ieškoti. Tai techniniai dalykai”, - tikino G.Buinevičius.
