Asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė pastebi, kad potencialo auginti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką Lietuva turi ir daugiau, tik ne visomis galimybėmis pasinaudoja – ambicijos trūksta švietime, startuoliai tikisi ir lengvesnių migracinių procedūrų.
„Atsižvelgiant į globalią situaciją IT rinkoje, tai – puiki proga Lietuvai pasinaudoti susiklosčiusiu kontekstu ir sudaryti sąlygas potencialiems talentams augti, o esamiems – atrasti mūsų šalį. Šiuo metu informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje Lietuvoje dirba 4 proc. nuo visų dirbančiųjų, čia sukuriama 5,3 proc. BVP, startuoliuose – 2,8 proc., šis rodiklis taip pat nuosekliai auga.
Jei visi kartu nesutvarkysime tokių prioritetinių sričių kaip švietimas, bet kokia kita valstybės plėtros strategija žlugs. Mes šalyje tiesiog neturėsime pakankamai talentų, galinčių kurti aukštą pridėtinę vertę“, – dėmesį į problemą atkreipia I. Langaitė.
Kaip teigiama pranešime, startuolių indėlis į Lietuvos ekonomiką taip pat auga – pernai sumokėta beveik 5 kartus daugiau mokesčių nei prieš 5-erius metus (nuo 61,5 mln. eurų iki 294 mln. eurų), šio sektoriaus talentų atlyginimai aptariamu laiku kilo 70 proc. – nuo 2,2 tūkst. iki 3,7 tūkst. eurų.
Kylančias pasaulio startuolių ekosistemas vertinančio „Startup Genome“ 2023 m. reitingo duomenimis, Lietuvos startuolių ekosistema šiemet pakilo į 20 pozicijų aukštesnę grupę ir dalinasi vietas nuo 41 iki 50, kai pernai buvo 61–70 vietų grupėje.
Birželį „The Global Startup Ecosystem Index Report 2023“ taip pat pripažino, kad Lietuva patenka tarp TOP 20 vietų, kur persikelti startuoliams šiemet patariama labiausiai.
„Kalbant apie potencialą, šiandien Lietuvos startuolių ekosistema vertinama 9,5 mlrd. eurų, per pastaruosius penkerius metus jos vertė išaugo beveik 17 kartų, kai bendras Vidurio ir Rytų Europos šalių startuolių ekosistemos augimo vidurkis – 4,2 kartai“, – sako I. Langaitė.
2023 m. I ketv. duomenimis, startuoliai ieško apie 500 darbuotojų – ne tik IT, duomenų analitikų ar inžinierių, kibernetinio saugumo specialistų, bet ir produktų, pardavimų, marketingo, žmogiškųjų išteklių, klientų aptarnavimo, finansų profesionalų ir vadovų.
„Nerasdami darbuotojų Lietuvoje, startuoliai bando pritraukti globalius talentus. Darbuotojams užtikrinama galimybė dirbti tarptautinėje komandoje, nuotoliniu būdu arba lanksčiomis sąlygomis, siūlomas platus darbuotojo naudų paketas.
Pavyzdžiui, nelimituotas mokymosi biudžetas, sveikatos draudimas, papildomos atostogų dienos. Startuoliai, kurių verslo modeliai nėra stipriai veikiami dabartinių ekonominių sąlygų, yra pasiruošę gerus specialistus itin greitai įdarbinti ir dosniai motyvuoti“, – pastebi I. Langaitė.
