„Tikimės, kad rudens sesijoje grįšime prie šio klausimo, kartu su bendru mokesčių paketu“, – pirmadienį Eltai teigė K. Starkevičius.
Anksčiau Ekonomikos komiteto pirmininkas Eltai yra sakęs, kad dėl konkretaus modelio pasirinkimo bus apsispręsta sulaukus ministerijos skaičiavimų, įvertinus galimą reinvestuojamo ir paskirstyto pelno mokesčių sistemų poveikį šalies ekonomikai bei biudžeto surinkimui.
Preliminariais Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimais, šalyje įvedus paskirstyto pelno mokesčio modelį, kuomet neapmokestinamas visas įmonės veikloje panaudojamas pelnas, reformai įgyvendinti pasiskolintas vienas euras per dešimtmetį Lietuvos bendrojo vidaus produkto prieaugį padidintų nuo 3,7 iki 5 eurų. Pasak ministerijos, nuo trijų iki penkių kartų galinti atsipirkti investicija gerintų šalies konkurencinę padėtį bei reikšmingai prisidėtų prie naujų darbo vietų kūrimo.
Tai, pasak ministerijos, skatintų jau veikiančias įmones investuoti, todėl metinės investicijos augtų 3,7 procento. Įgyvendinus šį modelį būtų sukurta apie 2,8 tūkst. naujų darbo vietų kasmet.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pažymi, kad, siekiant išvengti reikšmingų valstybės biudžeto praradimų, iš pradžių paskirstyto pelno mokesčio modelį būtų galima taikyti įmonėms, kurių apyvarta neviršija 20 mln. eurų per metus. Ministrė įsitikinusi, kad tokia pelno mokesčio reforma reikšmingai paskatintų šalies ekonomikos augimą.
Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra išsakiusi abejones Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) pateiktais skaičiavimais. Ministrė pažymi, kad BVP prieaugis nėra tolygus biudžeto pajamų išaugimui, todėl, jos nuomone, teisingiau pasilikti prie dabartinės pelno mokesčio tvarkos.
Be to, G. Skaistės vertinimu, priėmus Ekonomikos ministerijos palaikomus pelno mokesčio pokyčius, biudžeto praradimai pirmaisiais metais būtų tiesiog per dideli.
Apskritai, ministrė tikina, kad prie bendros mokesčių sistemos peržiūros bus galima grįžti esant tinkamoms ekonominėms sąlygoms, antrojoje šių metų pusėje.
„Neatsisakome ambicijos rudenį grįžti su papildomais mokesčių pakeitimais. Tačiau tam, kad galėtume diskutuoti apie juos matant bendrą ekonominį vaizdą ir projekcijas, kurias turime ateityje, tikrai reikia sulaukti didesnio ekonominio apibrėžtumo“, – birželio viduryje Seime atsakinėdama į žurnalistų klausimus kalbėjo G. Skaistė.
