Apie šio plano įgyvendinimo pažangą praėjusią savaitę diskutuota Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje. Kaip priminė finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė, skirtingai nuo kitų Europos Sąjungos instrumentų, NKL lėšos šalį pasiekia tik tada, kai numatyti rodikliai jau yra įgyvendinti.
„Nėra taip, kad įgyvendiname projektus, jie patiria tam tikras išlaidas, jas deklaruojame ir atgauname pinigus. Šiuo atveju atliekame reforminius veiksmus ir jeigu juos įgyvendiname, tada gauname lėšas. Mūsų iš EK gaunamos lėšos yra susijusios su tuo, kaip sėkmingai mes investuojame ir sprendžiame savo šalies iššūkius. Šiuo metu ministerijos vykdo reforminius veiksmus ir planuoja investicijas, pradedami pirkimai“, – pasakojo ji.
Viceministrė nurodė, kad pirmasis mokėjimo prašymas EK turėtų būti pateiktas 2022 metų trečiąjį ketvirtį. „Jei pasieksime savo nusimatytus rodiklius, tuomet mums bus išmokėta daugiau nei 500 mln. eurų“, – sakė ji.
V. Česnulevičiūtė nurodė, kad iki pirmojo prašymo Lietuva turėtų pasiekti 33 rodiklius. Iš viso NKL plane yra 200 rodiklių, iš kurių 8 jau pasiekti.
„Atrodo nemažai, bet iš esmės darbas yra gerokai įsibėgėjęs“, – sakė ji ir nurodė, kad šiuo metu didesnė rizika yra dėl 4 rodiklių.
Pirma, tai – įstatymų projektai, susiję su elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba ir vartojimu. „Buvo gauta daug pastabų ir jie nusikėlė į Seimo pavasario sesiją. Kadangi mums svarbu ne tik įgyvendinti tam tikrus pokyčius, kitus teisės aktus, stebime, kad jie būtų įgyvendinti laiku. Esant poreikiui, imtumėmės veiksmų“, – parlamentarams aiškino viceministrė.
Antras rodiklis – 5G aukcionai. „Teisinę bazę turime, aukcionai planuojami paskelbti artimiausiu metu. Rodiklyje esame nusimatę, kad turi būti sudarytos sutartys. Matome, kad dėl proceso gali užtrukti“, – komentavo V. Česnulevičiūtė.
Trečiasis rodiklis susijęs su „Tūkstantmečio mokyklų“ programa. „Savivaldybės turi pasirengti mokyklų tinklo pertvarkos planus, vėlgi turime stebėti, kad tai būtų tinkamai atlikta. Žiūrėsime, koks yra planų turinys – ar jis atitiks reformos ideologiją, kurią esame nusimatę“, – sakė ji.
Ketvirtas – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdoma inovacijų reforma. „Tuoj bus rezultatai dėl vieningos Inovacijų agentūros veiklos starto. Tuomet reikės ištaisyti tam tikras finansavimo priemones“, – pastebėjo V. Česnulevičiūtė.
Viceministrė pabrėžė, kad NKL plane netgi vėlavimas gali lemti tai, kad būtų stabdomi tam tikri mokėjimai.
„Nors šiai dienai mums tos lėšos nėra tokios gyvybiškai būtinos, nes projektai dar nėra tiek įsibėgėję (tai įvyks kitais metais), matome, kad reformos turi nevėluoti. Už rodiklių nepasiekimą arba pasiekimą ne ta apimtimi – mokėjimų sustabdymas arba lėšų praradimas“, – sakė ji.
Pranešėja dar nurodė, kad NKL plano pakeitimai galimi tik išskirtiniais atvejais, o ir procesas būtų sudėtingas, nes tam vėl turėtų pritarti EK ir visos šalys narės.
Atkreipė dėmesį į kelis projektus
V. Česnulevičiūtė Seimo nariams pastebėjo, kad kovo 10 dieną prasidėjusioje pavasario sesijoje yra 8 projektai, kuriuos reikia priimti siekiant įsipareigotų NKL rodiklių.
„Nors ši Seimo sesija bus kitokia nei visi galėjome numatyti, bet labai norėčiau atkreipti dėmesį, kad laukia svarbios reformos. Norėtume, kad Seime diskusijos įvyktų kuo greičiau“, – ragino ji.
Tarp įvardintų projektų yra Akcizų įstatymo pataisos ir atmestas Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymas.
Kaip žinia, sausį Seimas nepriėmė svarstyti įstatymų projektų, kuriais siūlyta atsisakyti dabar galiojančio automobilių registracijos mokesčio ir įvesti naują kasmetinį mokestį už naudojimą.
Tačiau gruodį Seime pritarta siūlymui 2023 metais pradėti degalams ir kurui taikomų akcizų didinimą, o 2025 metais į juos įtraukti ir anglies dvideginio dedamąją. Dėl to litras dyzelino 2025 metais būtų 0,187 euro, o 2030 metais – 0,347 euro brangesnis. Žinoma, galutinei produkto kainai įtakos turėtų daugybė kitų veiksnių, pradedant žaliavų kainomis, baigiant prekybininkų sprendimais dėl maržos.
Pastaruoju metu naftos kaina yra padidėjusi ir siekia per 100 dolerių už barelį. Dėl to pastebimas ir degalų kainų augimas, litras benzino ar dyzelino buvo priartėjęs ar net perkopęs 2 eurų ribą.
„Delfi“ Finansų ministerijos paprašė patikslinti, iki kada turėtų būti priimti V. Česnulevičiūtė įvardinti įstatymų projektai, kad būtų spėta pasiekti įsipareigojimus EK.
„Tarp 33 pirmojo mokėjimo prašymo rodiklių yra rodikliai, kuriuose numatytas šių įstatymų pateikimas Seimui, kas jau yra atlikta. Rodiklių, prie kurių prisideda šių įstatymų priėmimas, pasiekimo terminas yra 2023 metų pirmasis ketvirtis, todėl už jų pasiekimą bus atsiskaitoma jau su trečiuoju mokėjimo prašymu, planuojamu teikti 2023 metų trečiąjį ketvirtį.
Taigi Seimas turi pakankamai laiko įvertinti dabartinę situaciją, darančią įtaką ekonomikai ir dėl to mokestinei politikai ne tik Lietuvos bet ir Europos mastu, ir apsispręsti dėl tolimesnių mokestinių įstatymų pakeitimų“, – atsakė ministerija.
Jos komentare dar pastebima, kad viena iš NKL plane numatytų reformų, atitinkanti Vyriausybės programą, yra teisingesnė ir augti palankesnė mokesčių sistema.
„Reformos tikslas – sudaryti prielaidas subalansuoti mokesčių sistemą, užtikrinant socialiai teisingesnę, ekonomikai augti palankią mokesčių struktūrą, mokesčiais skatinant vartotojus keisti elgseną, prisitaikant prie kintančių visuomenės poreikių. Su šios reformos įgyvendinimu yra susiję minimi įstatymai.
Pažymėtina, kad Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio pakeitimas nėra vienintelė iniciatyva aplinkosauginių mokesčių srityje. 2021 metų gruodžio 23 dieną Seimas jau priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimus. Taip pat Seime po pateikimo yra pritarta Aplinkos ministerijos pateiktam Akcizų įstatymo projektui. Tai reiškia, kad Seime vyks tolesnės diskusijos ir vertinimai.
Akcizų įstatymo pataisų pakeitimai yra reikalingi pasiekti reformos tikslus. Tačiau svarbu pažymėti, kad su EK sutarėme dėl reformos krypčių, bet ne dėl konkrečių įstatymų su konkrečiu turiniu“, – rašoma atsakyme.
V. Česnulevičiūtė posėdyje dar papasakojo, kad 2021 metais Lietuva jau gavo avansinį 289 mln. eurų mokėjimą iš EK.
2022 metais planuojama 563 mln. eurų mokėjimų iš EK ir 345 mln. eurų investicijų. 2023 metais – 569 mln. eurų mokėjimų iš EK ir 586 mln. eurų investicijų, 2024 metais – 317 mln. eurų mokėjimų ir 586 mln. eurų investicijų.
„Mūsų finansinis srautas iš EK iš pradžių yra didesnis, gauname lėšas, o investiciniai projektai prasidės šiais metais, įsibėgės 2023 ir 2024 metais“, – sakė viceministrė.
NKL plane numatytos reformos sveikatos apsaugos, švietimo, mokesčių sistemos, mokslo ir inovacijų bei socialinės aprėpties srityse.
