Kaip BNS sakė teismo pirmininko pareigas laikinai einantis teisėjas Rimantas Giedraitis, šiuo metu gauti dešimties juridinių vienetų skundai dėl tarybos sprendimo. Pareiškėjai taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti tarybos sprendimą, kol bus išnagrinėtos bylos. Pasak teisėjo, išnagrinėjus dalį šių prašymų nuspręsta apsaugos priemonių netaikyti. Toks pats sprendimas greičiausiai bus priimtas ir likusiose bylose.
Pasak teisėjo, vienas iš motyvų netenkinti prašymų buvo tai, kad Lietuvos įstatymai numato tikslą mažinti alkoholio prieinamumą ir piktnaudžiavimą juo, o savivaldybių tarybos turi teisę riboti prekybą alkoholiniais gėrimais.
„Dauguma pareiškėjų nurodė, kad dėl priimto sprendimo ir dėl to, kad nebus taikytos reikalavimų užtikrinimo priemonės reikėtų atleisti darbuotojus ir be abejo sumažės pajamos ir gal reikės skelbti bankrotą. Teismo pozicija buvo tokia, kad pareiškėjai baruose vykdė viešojo maitinimo paslaugas, taigi jiems išlieka ir kitos verslo alternatyvos: prekyba maisto produktais, užkandžiais, dienos pietumis. Todėl teismas vertino, kad leidžiant prekiauti (alkoholiu – red.) tik nuo 10 iki 14 valandos nebus sudarytos sąlygos visiškai nutraukti viešojo maitinimo veiklą ir atleisti darbuotojus“, – sakė R.Giedraitis.
Jis taip pat pridūrė, kad įrodžius savivaldybės veiksmų neteisėtumą, kiekvienas iš pareiškėjų galės išsireikalauti kompensacijas už patirtus nuostolius.
Bylos dėl alkoholio pardavimo laiko ribojimo rugsėjį bus perduotos teisėjams, sprendimai šiose bylose turėtų paaiškėti per keletą mėnesių.
Liepos 11 dieną Kauno miesto taryba pagal policijos, seniūnijų ir pavienių gyventojų prašymus nusprendė apriboti prekybos alkoholiu laiką 14 įstaigų.
Kaip pranešė savivaldybė, Viešosios tvarkos skyriaus atstovai patikrinimo metu nustatė, kad beveik visos alkoholio prekyvietės, įsigaliojus prekybos laiko ribojimams nuo 10 iki 14 valandos, apskritai užsidarė.