„Tikrai negalime palaikyti tokio biudžeto ir tokio atmestino valdančiųjų požiūrio. Jie ateina ir sako, kad padarė labai daug, o viso kito, kas yra už to ką jie mato, matyti ir girdėti nenori“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Budbergytė, parlamentui pradėjus pirmąjį kitų metų viešųjų finansų plano svarstymą.
Vis tik, politikė svarstė, kad valdantieji – galimai ir su dalies opozicijos parlamentarų pagalba – 2024 m. biudžeto projektą priims.
„Esu įsitikinusi, kad valdantieji tikrai susitars, turės tų balsų. Ir jei jiems trūks vieno ar kito balso, jie bandys jo ieškoti tarp tų labai atsakingų Seimo narių, kurie visada palaiko, kaip yra ne kartą buvę ir praeityje“, – teigė R. Budbergytė.
„Esu įsitikinusi, kad Lietuva gyvens pagal patvirtintą biudžetą“, – dar sakė ji.
Pirmadienį koalicinėje taryboje premjerė Ingrida Šimonytė pristatė biudžeto atnaujinimus, kuriuos Vyriausybė tvirtins trečiadienį, o ketvirtadienį projektas grįš į Seimą antrajam svarstymui.
Atliepiant tiek opozicijos, tiek kelių Seimo komitetų, tiek dalies valdančiųjų siūlymus, prie esamų 715 mln. eurų finansavimo keliams ketinama pridėti 40 mln. eurų pajamų iš parduotų vinječių, taip pat – į ateinančius metus perkelti apie 115 mln. eurų Europos Sąjungos paramą.
40 mln. eurų turėtų būti skirta kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai, europinės lėšos – „Via Baltica“ projektui.
Pasak R. Budbergytės, nepaisant didinamo finansavimo, dauguma Lietuvos kelių išliks prastos būklės, kadangi papildomi asignavimai numatyti tik dviem projektams.
„Kelių infrastruktūra liks tokia pati, kokia yra šiuo metu – skylėta, griūvanti, nepakankama bei nesaugi“, – teigė politikė.
„Via Balticai" taip pat yra neskiriami papildomi asignavimai, tiesiog pagreitinami ES asignavimai“, – dar pažymėjo ji.
Kaip pirmadienį teigė I. Šimonytė, kitos ateinančių metų viešųjų finansų plano korekcijos bus nedidelės, „kelių milijonų ar kelių šimtų tūkstančių ribose“, o deficitas šoktels iki leistinos ribos – 3 proc. nuo BVP. Bendra korekcijų suma – neskaitant į kitus metus perkeliamos europinės paramos keliams – esą sieks apie 80 mln. eurų.
Vis tik Prezidentūrai tikinant, jog Europos Komisijos (EK) skaičiavimuose prognozuojamas apie 2,3 proc. deficitas, R. Budbergytės teigimu, nėra aišku, ar iš tikrųjų nėra erdvės parlamentarams siūlyti papildomų išlaidų.
„Tai yra apskritai nebeaišku, koks yra tas deficitas ir kiek iš tiesų valdantieji, Vyriausybė ir Seimas turi tos fiskalinės erdvės atliepti išlaidų didinimo poreikį“, – teigė R. Budbergytė.
„O jų, kaip matome pagal registruotus Seimo narių pasiūlymus, yra apstu“, – dar sakė ji.
Jos teigimu, frakcijai esą taip pat „kelia nerimą“ nepakankamas finansavimas švietimo sričiai, mokslo plėtrai. Socialdemokratai yra registravę siūlymų didinti išlaidas šiose srityse.
„Vardan Lietuvos“ projekto taip pat nepalaiko
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Lukas Savickas savo ruožtu teigė, kad jo atstovaujama politinė jėga biudžeto veikiausiai taip pat nepalaikys.
„Tikėtis balsų iš mūsų frakcijos šiai dienai būtų tiesiog naivu“, – žurnalistams sakė L. Savickas.
Politiko teigimu, Vyriausybės pirminiame projekte numatytas itin artimas Mastrichto kriterijams biudžeto deficitas „yra tam tikras derybinis blefas“: „Buvo blefuojama, kad lėšų nėra, tačiau kai paaiškėjo, kad ir balsų tuomet nėra, tuomet atsiranda ir lėšų.“
Projektą jo frakcija esą palaikytų valdantiesiems „pakeitus retoriką“.
„Šiandien grįžta prie pradinės retorikos, su kuria pradėta – viskas arba nieko, Vyriausybė žino geriausiai, net ir mažieji koalicijos partneriai praktiškai neturi jokios manevro teisės“, – teigė parlamentaras,
Jis taip pat atkreipė demėsį į EK prognozes bei teigė, jog lėšų papildomos išlaidoms dar yra.
„Tos erdvės yra, dar plius Europos Sąjungos pinigai, RRF pinigai, kurie yra nepanaudoti“, – sakė L. Savickas.
Jis dar pridūrė, kad jei biudžetas bus priimtas, jį palaikę parlamentarai parodys, jog „nacionaliniai susitarimai iš esmės negalioja“, kadangi patvirtintų projektą, kuriame numatytos mažesnės išlaidos konkrečioms sritims, nei susitarta, pavyzdžiui, dėl inovacijų finansavimo Nacionaliniame švietimo susitarime.
Antradienį ryte Seimas pradėjo pirmąjį 2024 m. biudžeto projekto svarstymą. Jis turėjo įvykti praėjusį antradienį, tačiau parlamentas iš plenarinių posėdžių darbotvarkės jį išbraukė. Tokiam Darbo partijos frakcijos pasiūlymui pritarė net tik opozicija, bet ir du koalicinės Laisvės partijos parlamentarai – Tomas Vytautas Raskevičius ir Ieva Pakarklytė. Jeigu jie būtų balsavę prieš arba susilaikę, dėl siūlymo būtų reikėję perbalsuoti.
Pirmasis iš dviejų svarstymų nukeltas motyvuojant tuo, kad Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) išvada dėl kitų metų valstybės viešųjų finansų plano prieštaravo parlamento statutui. Jis įvyks antradienį.
Praėjusį trečiadienį BFK darkart apsvarstė pasiūlymus biudžetui ir atmetė visas papildomų išlaidų iniciatyvas, kurioms nebuvo pasiūlytas tinkamas finansavimo šaltinis. Vis tik komitetas numatė galimybę šiuos pasiūlymus apsvarstyti Vyriausybei.
Pagal BFK patvirtintą biudžeto svarstymo grafiką, antrasis svarstymas ketvirtadienį, o trečiadienį patobulintam biudžetui pritars Vyriausybė. Apsvarsčius, kitų metų finansų planas į plenarinėje Seimo posėdžių salėje turėtų būti priimtas gruodžio 5 d.
Priėmus biudžetą, 2024 m. valstybės pajamos siektų 17,01 mlrd. eurų (9,4 proc. daugiau nei šiemet) išlaidos – 20,5 mlrd. eurų (7,9 proc. daugiau).
Pagal pirminį Vyriausybės pateiktą projektą, valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarytų 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.).
Kitąmet vėl galios ES Mastrichto kriterijai, tad Lietuva turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. nuo BVP dydžio skolos.
