Kaip apsaugoti savo telefoną nuo pasiklausymo, o elektroninį paštą nuo duomenų vagių? Atrodo, pasiklausymo ir šnipinėjimo įrangos paieška yra filmuose dažniau pasitaikanti praktika, tačiau ir Lietuvoje įmonės bei valstybinės įstaigos šiomis paslaugomis naudojasi. Informacinių technologijų specialistai sutiko papasakoti ne tik kaip ieškoma šnipinėjimo įrangos, bet ir kokių priemonių imamasi, norint apsisaugoti nuo piktavalių.
© Reuters/Scanpix

„Be abejonės, mūsų potencialiais klientais yra ir valstybinės įstaigos, pavyzdžiui, teismai, verslo įmonės, fiziniai asmenys ir kitos organizacijos, kurios turi konfidencialių pokalbių, jau nekalbu apie partijas ir jų būstines, kurios nori būti maksimaliai apsaugotos nuo informacijos nutekėjimo“, - vardija patalpų patikros paslaugas teikiančios bendrovės „Deftools“ vadovas Rimvydas Snudaitis.

Tiesa, įmonė tokias paslaugas teikia nedažnai: per ketverius metus sulaukė apie 10 prašymų patikrinti patalpas su specialia įranga. Tikrinama viskas: įrenginiai, baldai, sienos, lubos.

„Per patikrinimus esame radę pasiklausymo įrenginių verslo įmonėse, tačiau ar vėliau dėl jų buvo kreiptasi į policiją, nežinau, dėl tolimesnių veiksmų sprendžia patalpų savininkas, - pasakojo R. Snudaitis. - Aišku, informacijos nutekėjimo šaltinių yra daug ir pirmiausiai reikia paminėti mobiliuosius telefonus, kurių gali būti klausomasi. Paprastai Lietuvoje informacija ir yra renkama per mobiliuosius telefonus, yra žinoma, kad tai daro valstybinės institucijos, kurios atlieka įvairius ikiteisminius tyrimus.“

Pasak jo, savo privatumu rūpinasi ne tik politikai ir verslas, bet ir fiziniai asmenys, pavyzdžiui, prasidėjus skyrybų procesui.

„Buvo prašymas patikrinti butą, nes vienas iš besiskiriančių sutuoktinių pastebėjo požymių, jog gali būti neteisėtai klausomasi. Tiesa, tos paslaugos vėliau buvo atsisakyta“, - prisimena R. Snudaitis.

DELFI skelbė, kad teismą pasiekė bylą, kurioje buvo duomenų, kaip pavydus vilnietis persekiojo buvusią žmoną: slapta įranga rasta ir po lova, ir po mašina.

Kaip šnipinėjama?

Patalpas tikrinantys specialistai pasakoja, jog į patalpas „blakės“ yra kaišomos vis rečiau, nors kartais toks sprendimas – pigesnis, nei sekti mobilųjį telefoną. Tiesa, išmanieji telefonai yra pakankamai „atviri“ duomenų rinkimui dėl įvairių ryšio priemonių: mobilaus interneto, belaidžių technologijų „Bluetooth“, GPS, WiFi ir kitų.

„Techninių priemonių, padedančių apsisaugoti nuo šnipinėjimo, asmens duomenų vagysčių yra vis daugiau, vis įvairesnių. Vis dėlto, vartotojo duomenų saugumas priklauso ne vien nuo priemonių gausos ar pažangumo. Svarbiausia - paties vartotojo elgesys, atidumas ir atsargumas. Priemonių ir būdų apsisaugoti yra, tačiau jais reikia naudotis“, - teigia informacinių technologijų bendrovės „Baltic Data Center” Informacijos saugumo vadovas Aleksandras Spiridenkovas.

Anot jo, patikimiausias būdas saugoti itin slaptą informaciją - ja nesidalinti elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui elektroniniu paštu, socialiniais tinklais, interneto pokalbių programomis. Tiesa, specialistai primena, jog viena saugesnių interneto pokalbių programų yra Estijoje sukurtas „Skype“.

„Naudodamiesi elektroniniais įrenginiais, neleiskite niekam kitam jais naudotis, nepalikite įrenginių be priežiūros. Telefoną, kompiuterį, planšetę turėtumėte rakinti, o slaptažodžius saugoti, juos periodiškai keisti. Skirtingoms sistemoms, įrenginiams naudokite skirtingus slaptažodžius. Gavę įtartiną elektroninį laišką, nuorodą arba SMS, MMS žinutę – jų neatidarinėkite. Taip pat nereikėtų spausti ar suvedinėti savo duomenų įtartinose interneto svetainėse“, - pataria A. Spiridenkovas.

Saugant duomenis nuo praradimo, patariama pasidaryti jų kopijas bei laikyti atskirai.

„Kompiuterio saugumą užtikrinti padeda laiku atnaujinamos, legalios antivirusinės programos. Tai yra vienas patikimiausių būdų neleisti piktavaliams lengvai pasisavinti jūsų informacijos. Laiku atnaujinkite ir kitą programinę įrangą – programinės įrangos gamintojai rūpinasi aktualiais saugumo sprendimais, juos diegia į naujausias savo gaminių versijas. Verslo įmonėms ar organizacijoms, rekomenduojame tinklą saugoti ir interneto saugumo įrenginiais“, - pasakoja jis.

Būdai, kaip rinkti duomenis mobiliaisiais telefonais yra pakankamai žinomi, todėl į kai kurias institucijas ar šalių atstovybes neleidžiama jų įsinešti. Visgi norint papildomai apsaugoti mobilųjį įrenginį nuo sekimo ar šnipinėjimo, siūloma naudoti duomenis šifruojančias programas.

„Norint apsaugoti mobilų telefoną nuo šnipinėjimo, galioja bendros elektroninių duomenų saugos taisyklės, tačiau galima išskirti ir keletą papildomų: naudokite specialias balso šifravimo programas. Jei telefonas nėra naujas, o įtariate galimą šnipinėjimą, pilnai išvalykite jo atmintį. Viena pagrindinių taisyklių, norint apsaugoti savo duomenis yra ta, jog negalima pasitikėti niekuo, kas yra kitame „ragelio“ gale“, - mano A. Spiridenkovas.

Specialistai vardija, jog yra ne vienas požymis, kuris gali sukelti įtarimų, jog slapti jūsų duomenys – pagrobti. Pirmiausiai, tai be pagrindo išaugusios išlaidos, sąskaitos už neužsisakytas paslaugas, kalbant apie mobiliąsias technologijas – ūžesiai ir traškesiai ragelyje, girdimas aidas, nepagrįsti duomenų tiekimo pertrūkiai.

Papildoma prevencija – darbas „saugesnėje aplinkoje“

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Rimantas Vaicekauskas mano, kad užtikrinti absoliutų saugumą – neįmanoma, bet pasistengti papildomai visuomet galima.

„Saugumas visada yra sietinas su pasitikėjimu. Pavyzdžiui, jeigu nepasitikima sutuoktiniu, tuomet gali būti imamasi šnipinėti telefoną jam nežinant, tačiau, kitu atveju, net ir naujai įsigytas „švarus“ telefonas gali turėti „slaptas duris“, kurios nežinia kokiu tikslu buvo sumanytos. Iš tiesų, kartais žmonės mano, kad jų duomenys yra saugūs, o kiti juos laisvai paima“, - apgailestauja R. Vaicekauskas.

Visgi, profesorius primena, kad asmuo gali imtis papildomų atsargumo priemonių pasirinkdamas sudėtingesnius slaptažodžius, nustatydamas, ar saugioje aplinkoje jungsis prie saugomų duomenų.

„Apsikeitimas duomenimis saugiu ryšiu dažniausiai būna saugus, nes naudojamos technologijos teoriškai užtikrina slaptumą, bet mes nežinome, ar kita pusė, su kuria komunikuojame, laiko paslaptį, pavyzdžiui, toji paslaptis gali būti išduota teismo sprendimu. Antra vertus, mes nežinome, ar įrenginys, kuriuo mes naudojamės, yra saugus, galbūt jame yra įdiegti kompiuteriniai virusai. Žmogiškasis faktorius čia turi daug reikšmės, pavyzdžiui, ar diegiamos patikrintos programėlės. Išmaniuose telefonuose dažnai galimybių yra tiek daug, kad vartotojas negali sekti ir sužiūrėti, ar programėlių atnaujinimai nesukels grėsmės saugumui“, - primena mokslininkas.

R. Vaicekauskas atkreipia dėmesį, jog kai kalbama apie įsilaužimus į žmogaus pašto dėžutę, nemažiau svarbu, ar prie pašto jungiamasi su pakankamai „stipriu“ slaptažodžiu, t.y., ar jis yra pakankamai sunkiai atspėjamas.

„Egzistuoja priemonės, kurios sukuria saugų priėjimą prie duomenų, pavyzdžiui, kai kurių telefonų gamintojai naujuose modeliuose siūlo dalį vartotojo programų bei veiksmų perkelti į saugią aplinką ir tiktai tuo atveju jomis galima naudotis. Kitaip tariant, naudojamės telefonu kaip įprasta, bet tikimės, kad saugi aplinka atribos nuo galimai kenksmingo kitų telefone įdiegtų programų poveikio, - vardija R. Vaicekauskas. - Bet ir programas kuria žmonės, jas kurdami jie gali palikti spragų.“

Profesorius dėsto, jog spragos gali būti arba užlopomos, arba panaudotos piktam.

„Žiniasklaidoje galime aptikti pranešimų apie bandymus įdiegti „galines duris“ į produktus, kuriuos perka visi: tokiu būdu mes galime įsigyti telefoną, kuriame tyčia ar netyčia yra paliktos spragos klausimuisi, duomenų rinkimui – nuo to mes negalime būti apsaugoti“, - primena profesorius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tikrina prekiaujančius alkoholiu: jau pričiupo prasižengusių papildyta (43)

Alkoholio prekybos kontrolieriai kartu su policija šių metų pradžioje aktyviau tikrina alkoholio...

Prieš Davoso forumą Prancūzijoje renkasi 140 užsienio bendrovių vadovų (9)

Beveik 140 įmonių vadovų iš viso pasaulio pirmadienį renkasi Versalio rūmuose netoli Paryžiaus...

„Coca-Cola“ kelia ambicingus perdirbimo tikslus (1)

Jungtinių Valstijų gėrimų pramonės milžinė „ Coca-Cola “ pradeda kampaniją, kuria...

Susipliekė dėl lengvesnio užsieniečių įdarbinimo (232)

Ką daryti, kad kai kurių specialybių darbuotojų Lietuvoje netruktų – didinti atlyginimus ir...

Šalis su 4 500 eurų vidutine alga stebina kainomis (671)

Nors Šveicarijos vidutinis atlyginimas „į rankas“ yra didesnis nei Lietuvoje kone 7 kartus, kai...

Top naujienos

Pagalbos viešai paprašyti išdrįso pirmą kartą: trūksta tiek nedaug, kad gyvenimas pasikeistų (28)

Nataša niekada nesvajojo apie didelę šeimą, tačiau šiuo metu mama ją šaukia net septyni vaikai.

„Coca-Cola“ Europai pristatė naują gėrimą, tačiau Lietuvoje gėrimo sudėtis bus kitokia (33)

Šią savaitę Ciuriche, Šveicarijoje bendrovė „ The Coca-Cola Company “ pristatė naują...

Mia iškrito iš atrankų į „Euroviziją“ (269)

Šeštadienio vakarą LRT eteryje jau antroji eurovizinių atrankų laida. Laikas tiksi – iki...

Pigu-brangu eksperimentas: drabužiai beveik identiški, o kainos skiriasi daugiau nei 10 kartų (85)

DELFI Stilius nutarė atlikti „pigu-brangu“ eksperimentą paieškoti drabužių, kurie atrodo...

Į prekybos centrą „Mandarinas“ sulėkė gausybė pareigūnų (33)

Šeštadienio vakarą Vilniuje esančiame prekybos centre „ Mandarinas “ įsikūrusioje...

Orai: teks prisiminti, ką reiškia tikras šaltis

Ateinančios naktys bus itin žvarbios, kitos savaitės pradžioje gali atšalti ir iki 16 laipsnių...

Kad nevaikiški žaisliukai gerai tarnautų (2)

Jūsų mėgstamas sekso žaisliukas ką tik padėjo jums pabuvoti devintame danguje – o kas toliau?...

Geriausi visų laikų maisto ruošimo patarimai: mažos gudrybės padės išsaugoti ir ryškias produktų spalvas (1)

Ar norėtumėte savo virtuvėje jaustis tikru profesionalu, laisvai žongliruoti įvairiausiais...

Šalys, kuriose už 800 eurų per mėnesį gyvensite kaip karaliai (172)

Pasaulyje yra bent 27 šalys, kuriose galima iš tikrųjų karališkai gyventi už mažesnę nei 1 000...

Studentės svajones sutrypė realybė: dar tikiuosi, kad neteks krautis lagaminų (162)

Medikams nusprendus netylėti ir mitingu siekti atkreipti valdančiųjų dėmesį į problemas,...