„Atitinkamos institucijos turėtų ištirti, ar greitųjų kreditų bendrovių iniciatyva teikti kreditus maitinimo ir pasilinksminimų vietose neatima vartotojams galimybės priimti išsamia informacija paremtą sprendimą. Toks greitųjų kreditų bendrovės žingsnis kelia labai daug klausimų – kas ir kaip vertins kliento mokumą, kokios sąlygos jam bus sukurtos ramiai apsvarstyti pasiūlymą skolintis ir priimti racionalų sprendimą. Neadekvati tam aplinka gali paskatinti lankytoją skolintis ir nesant realiam poreikiui“, - teigia Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos vienijančios vartojimo lizingą ir kreditus teikiančias bendroves „Credit24“, „General Financing“ ir „Moment Credit“ direktorius Pranciškus Gerulis.
Anot jo, skolinimas baruose yra neetiška veikla, nes galimai apsvaigę nuo alkoholio lankytojai ne visada gali adekvačiai vertinti savo veiksmus, taip pat viešo maitinimo ir pasilinksminimo vietose kyla tapatybės vagystės rizika dėl to, kad jų personalas neturėdamas galimybės patikrinti kliento duomenų jo akivaizdoje, turi galimybę slapta pasidaryti asmens dokumentų kopijas.
„Nuo pat asociacijos (LVLKA) įsikūrimo viešai skelbėme, kad diegsime skaidraus ir atsakingo skolinimo politika paremtą rinkos vystymo modelį, todėl negalime likti nuošalyje ir nutylėti, kai vienos neatsakingos kompanijos veiksmai gali sugriauti viso sektoriaus reputaciją. Mūsų nuomone, toks greitųjų kreditų teikėjų rinkodarinis sprendimas smarkiai prasilenkia su skaidrumu ir atsakingo skolinimo politika bei nedaro garbės nei tai sumaniusiai bendrovei, nei šio sandėrio partneriams – barams ir kavinėms“, - sakė P. Gerulis.
Jo teigimu, skirtingai nei lankydamiesi prekybos vietose, kur teikiamos vartojimo lizingo ir kreditų paslaugos, į restoranus ar barus žmonės eina atsipalaiduoti ir pasilinksminti, o ne planuoti pirkinius ar skolintis. Todėl, tarkime, švenčiant gimtadienį ar kitą progą, galima lengvai pasiskolinti nejaučiant realaus poreikio.
„Kyla ir kitų grėsmių, ypač susijusių su sukčiavimu ir dokumentų klastojimu. Kaip bus įvertinta, ar asmens tapatybės dokumentas nėra padirbtas? Kas prisiims atsakomybę už tai, kad padauginę barų lankytojai bus įkalbėti sukčių pasiskolinti, arba ką tik visiems matant skolinęsis žmogus bus apiplėštas vos išėjęs iš baro? Kaip ir kas užtikrins vartotojo teises?“, - abejones dėsto P. Gerulis.
LVLKA vadovo teigimu, asociacija svarsto galimybę kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kad ši ištirtų tokį greitųjų kreditų bendrovių žingsnį, o radusi pažeidimų, imtųsi atitinkamų veiksmų.
