Drastiškai pakilęs mokestis apsunkina gyventojų kasdienybę
Gyventojai nuogąstauja, kad didelis atliekų mokestis prie geresnio ir lengvesnio gyvenimo tikrai neprisideda.
„Labai brangiai išeina. Matote, jeigu būtų šeima – tai būtų vienas, kitas, o aš gyvenu viena. Kiek aš galiu suvalgyti per dieną?“, – svarstė moteris.
Tačiau išeičių – nematyti.
„Kad pakilo, tai žinau. Kiek girdėjau, nelabai mažai, bet ką daryti?“, – kėlė klausimą kita pašnekovė.
Sąvartynų atliekų mokestis praeitais metais kilo trigubai.
„Jeigu dar 2020 metais reikėjo mokėti 5 eurus už toną šalinamų atliekų, toliau po metų 10, tada jau 2022 metais 15 ir nuo 2023 metų staigiai buvo tas mokestis pakeltas iki 50 eurų už toną“, – teigė Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Žilvinas Šilgalis.
O didelių gabaritų atliekų aikštelių Vilniuje vadovas sako, kad net ir tas 50 eurų – pagražinta suma.
„Indeksuojama, lyginant su 2018 metais, todėl mes gauname ne 50, o jau beveik 70 eurų tą mokestį ir jis šiaip, tiesiai šviesiai sakant, yra nesąmoningas“, – teigė VAATC vadovas Tomas Vaitkevičius.
Tačiau Aplinkos ministerija aiškina, kad pasikeitusi atliekų perdirbimo tvarka – europinė, tad visoms šalims reikalavimai yra vienodi, o kitos šalys esą moka ir dar daugiau. Viena jų – kaimynė Latvija, mokanti net 90 eurų už toną.
Skrieja kaltinimai ministerijai
Aplinkos ministerijos teigimu, toks didelis mokestis yra skirtas nukreipti gyventojus link labiau tausojančio atliekų tvarkymo.
„Nėra tikslo jo susirinkti valstybei. Tai yra ekonominė priemonė, kuri skatina įgyvendinimo institucijas, šiuo atvejus savivaldybes ar regioninius atliekų tvarkymo centrus, tų atliekų patekimą į sąvartynus mažinti“, – teigė aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Tačiau infrastruktūros alternatyviam perdirbimui, anot didelių gabaritų atliekų surinkėjų, nėra.
„Būkime biedni, bet teisingi – naujų pajėgumų neatsiranda Lietuvoje. Užsienyje tokių pajėgumų taip pat tikrai nėra“, – teigė Ž. Šilgalis.
Todėl dabar Lietuvoje, pasak aplinkosaugininkų, vietoj perdirbimo pasirenkamas deginimas.
„Lietuva yra vienintelė šalis, kur 3 ar 4 metus iš eilės perdirbimas ženkliai mažėjo, o deginimas didėjo, taigi Aplinkos ministerijos neveiksnumas, iš esmės, yra visų šių problemų padarinys“, – teigė VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.
Ministerija tokių kaltinimų purtosi.
„Akivaizdu, kad atsakomybę turi prisiimti savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai, dėl technologinių sprendimų, dėl paties organizavimo modelio“, – teigė aplinkos viceministrė.
Nepasiruošta ir ilgai planuotam maisto atliekų rūšiavimui
Nuo naujų metų gyventojams Vilniuje dalinami specialūs kibirėliai ir oranžiniai maišeliai maisto atliekoms rūšiuoti, tačiau dažnas atsiimti rūšiavimo priemonių taip ir nenuėjo.
„Buvau savivaldybėje, bet buvo daug žmonių. Galvojau, kad šiandien važiuosiu, bet tikriausiai nespėsiu, tai rytoj nuvažiuosiu“, – teigė moteris.
„Žinokite, neteko. Kažkaip aš labai užsiėmusi kitais reikalais“, – pripažino kita.
„Aš dar nebuvau“, – teigė dar viena pašnekovė.
Dėl to aplinkosaugininkai negaili kritikos ir savivaldybėms, ir regioninių atliekų tvarkymo centrams.
„Nuo sausio 1-os turėtų kiekvienas Lietuvos gyventojas gauti galimybę rūšiuoti maisto atliekas. Dalis savivaldybių dar to nepaleido, nors turėjo 5 metus pasiruošti. Jau tada buvo aišku, kad toks reikalavimas yra, tai kaip čia galima nepasiruošti?“, – kėlė klausimą D. Tracevičius.
O štai Ž. Šilgalis dėmesį atkreipė į visai kitą dalyką.
„Galima čia ieškoti kaltų, bet, žinote, su mokesčiais visada reikia elgtis labai atsargiai ir išmintingai. Nėra taip, kad pakėlei mokestį ir staiga viskas susidėliojo, atliekų sąvartyne nebeliko ir taip toliau“, – teigė jis.
Įtakos sąvartynų mokesčio didėjimui turėjo ir kiti veiksniai, tokie kaip energijos sąnaudos, nestabili elektros kaina, išaugę būtinųjų paslaugų tiekėjų įkainiai.
Visą reportažą rasite LNK portale:
