„Matome, kad požiūris formalus – Vyriausybė tiesiog teigia, kad problemos didelės nemato, viskas objektyviai yra nulemta, tai ir kažkokių kitokių veiksmų bando imtis, galbūt kompensuoti mokant didesnes išmokas ir visa kita. Tai tiesiog nemato problemos, mato, kad, Vyriausybės manymu, kainos Lietuvos gyventojams nėra problema, tai už tai nieko nereikia daryti“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
Politikas akcentuoja, kad išsamesnis tyrimas dėl kainų kilimo priežasčių būtų labai prasmingas, nes, remiantis juo, būtų galima taikyti tikslines priemones.
„Jeigu tu nori padėti žmonėms, tai tas priežastis surasti, kodėl taip yra, kodėl mes iš tikrųjų turime vieną didžiausių ES maisto kainų kilimą, kodėl tie patys maisto produktai užsienyje kainuoja gerokai pigiau nei šalyje, tai išsiaiškinti, ar čia mokestiniai dalykai yra, ar susitarimai kažkokie, ar kitos priežastys, būtų labai sveika. Tada gali taikyti kokias nors tikslines priemones, kaip tą naštą gyventojams sumažinti“, – sakė jis.
S. Skvernelis mano, kad tokį tyrimą galėtų atlikti Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Lietuvos banku.
„Galimybės parlamento irgi apribotos dėl informacijos gavimo ir visa kita, reikalinga ir vyriausybinių institucijų (pagalba – ELTA). Tai galėtų ir Vyriausybės kanceliarija tokį dalyką padaryti, bendradarbiaudama su tuo pačiu Lietuvos banku ir su kitomis priežiūros institucijomis. Tiesiog, jeigu būtų prasmė, tai, kam daryti, čia jau antraeilis klausimas. Pagrindinis dalykas, ar mato prasmę daryti“, – akcentavo S. Skvernelis.
„Gal ne tas žanras turėtų būti, kai sukuriama darbo grupė žinant, kad darbo grupės rezultatas turi būti jokio rezultato“, – pridūrė jis.
Parlamentaras įsitikinęs, kad didelių pastangų toks tyrimas nepareikalautų.
„Aš šiuo atveju manau, kad čia nereikia ilgai kažkokių dalykų daryti, tiesiog sukoncentruoti tam tikras pajėgas, ekspertus pasitelkti, pasižiūrėti, kokia informacija disponuoja mūsų priežiūros institucijos ir gauti išvadas. Bet tu turi projektuotis, kokios tos išvados gali būti, kokius sprendimus reikia daryti.
Jeigu Vyriausybė sako, kad mes nematome problemos ir bet kokiu atveju niekada nesikišime į mokestinį reguliavimą, kalbant apie maisto produktus, tai ir atsakymas yra, nieko nereikia daryti“, – sakė S. Skvernelis.
„Dabar taikoma viskas horizontaliai. Dabar mes pensijas kažkiek pakėlėme, atlyginimai didėja, minimalus darbo užmokestis didėja, bet infliacija savo darbą daro. Padidintas pajamas ji suėda ir tas padidintas pajamas reikia atiduoti ir proporcingai išaugusioms maisto kainoms.
Tai jeigu būtų tyrimo atsakymas, tai gal būtų bent kelios kryptis pasakytos, kur galima, galbūt ne mokestiniais dalykais, galbūt intervencijas daryti. Bet tuos sprendimus reikia daryti ir jų ieškoti“, – taip pat akcentavo jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį teigė, kad dėl išaugusių maisto kainų Lietuvos bankas galėtų padaryti išsamesnį tyrimą, kuris atskleistų, kas vyksta šalies rinkoje. Visgi, pasak jos, Lietuvos banko jau pateikti duomenys rodo – situacija nulemta to, jog sutapo labai daug nepalankių veiksnių.
Tuo tarpu socialdemokratė Rasa Budbergytė sako, kad po premjerės ir finansų ministrės pareiškimų, Lietuvos bankas turi nedelsiant imtis kylančių kainų šalyje analizės.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, kietojo kuro, mėsos ir jos produktų, šilumos energijos, degalų ir tepalų, elektros energijos, duonos ir grūdų produktų, daržovių, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų kainų padidėjimas bei garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginių kainų sumažėjimas.
