Išsilaikyti sunkiausia mažiems verslams
Pasak D. Matukienės, sakyti, kad dabartinė tvarka yra labai neteisinga, ji negalėtų, tačiau mažoms įmonės išsilaikyti – tikrai sunku.
„Yra veikiančios įmonės, kurios turi bent vieną darbuotoją – jų šiandien dienai yra 108 270 vienetų. Apie 70 tūkstančių – tai yra įmonės, kurios yra nuo vieno iki keturių darbuotojų. Šita situacija, kada įmonėje dirba vienas arba keturi darbuotojai, jai, jeigu ji susiduria su tam tikrais sunkumais, gauti, sakykime, tų skolų atidėjimą iš VMI ar „Sodros“ – be galo sudėtinga, todėl, kad pačiam užsipildyti ir sutvarkyti visus dokumentus reiškia, kad tu turi mesti visus darbus, jei esi mažos įmonės vadovas, nes samdyti buhalterio ar finansų įmonės paslaugas yra labai brangu ir tada ta skola – ji tęsiasi ir, dažniausiai, tai baigiasi mažos įmonės bankrotu“, – pasakojo pašnekovė.
Anot jos, jeigu yra bent menkiausia skola, įmonės sąskaita – užblokuojama.
„Užblokuoja visas sąskaitas, ne vieną sąskaitą kažkurią ir, jeigu neatsiskaitoma per tam tikrą nurodytą laiką, tai dar savo dalį pasiima ir antstoliai. Suprantate, tai tam pačiam mažiausiam verslui yra nepakeliami dalykai, kai tuo tarpu tos didžiosios įmonės turi finansų direktorius, turi visas komandas ir jiems atsidėti savo tas dideles skolas nėra labai sudėtinga“, – teigė D. Matukienė.
Tiesa, įmonių įsiskolinimai – nemaži.
„Mano žiniomis, jeigu čia tie duomenys yra labai teisingi, šiandien dienai Lietuvos įmonių skola „Sodrai“ yra 71 milijonas, o atidėtų dar papildomai yra 61 milijonas.
Tai yra dideli skaičiai, iš tikrųjų, ir didelis skaičius tų įmonių, kurios susiduria su šitais sunkumais“, – teigė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.
Statistika nedžiugina
D. Matukienės teigimu, Lietuvoje yra net apie 70 tūkstančių įmonių, kuriose dirba nuo vieno iki keturių darbuotojų. Tai – būtent mažosios įmonės, apie kurių sunkius laikus šiandien ir kalbama. Pasak pašnekovės, iš 70 tūkstančių tokių įmonių, susiduria su dėl skolų užšaldytomis sąskaitomis – pasakyti sudėtinga. Tam yra svari priežastis.
„Iš tikrųjų, Lietuvoje su šita statistika yra nepaprastai sudėtinga ir tikrai nei „Sodra“, nei mokesčiai šitomis žiniomis nesidalija. Tikrai sunku pasakyti, kiek jų yra, bet, kiek mus pasiekė informacija, tai šiandien, vidutiniškai, kiekviena įmonė, jeigu skaičiuoti, yra skolinga 656 eurus. Lyg ir ne daug, bet tada, kai šitas tam tikras sąskaitų užblokavimas pasiekia įmonę – ji nebegali visiškai veikti“, – aiškino D. Matukienė.
Būtent dėl šios priežasties smulkieji verslai ėmė teikti pasiūlymus.
„Mūsų pasiūlymas, kurį mes tikrai keletą metų jau teikiame, tiesiog palikti įmonei tam tikrą dalį lėšų neužblokuotų ir blokuoti tik vieną sąskaitą, kad įmonė vis tiek galėtų atsiskaityti su savo darbuotojais.
Dabar, priimtame nemokumo įstatyme, yra pakankamai nemažai tų tokių spragų, kurios leidžia, dažniausiai, dideliems ir protingiems, nesakau, kad tų mažųjų įmonių vadovai yra kažkokie kitokie, bet jie tiesiog nebepajėgia panešti tos visos biurokratinės naštos ir dėl to mes sakome palikite tą dalį, kuri praeito mėnesio išsimokėjimai buvo ir tik tada tą dalį blokuokite“, – teigė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.
Tai – ir Seimo problema
Pasak pašnekovės, visi šie pasiūlymai adresuoti ne tik „Sodrai“ ar Valstybinei mokesčių inspekcijai.
„Iš tikrųjų, su Valstybine mokesčių inspekcija mes labai glaudžiai bendradarbiaujame ir tikrai tos problemos, kurias mes keliame, jos, vienaip ar kitaip, sprendžiamos, bet, matyt, čia ne tik „Sodros“ ir mokesčių inspekcijos problema. Čia jau yra ir Seimo problema, ir jie turėtų galvoti, kas bus, jeigu, sakykime, sustabdysime tas tam tikrų įmonių veiklas, o jų – kuo toliau, tuo daugiau.
Nesakau, kad didėja tas bankrotų skaičius. Iš tikrųjų, jis, mūsų žiniomis, yra maždaug stabilizacijos tokioje stadijoje, bet, jeigu mieste bankrutuoja dvi ar trys įmonės, kurios turi apie 200 darbuotojų, tai valstybei ir kiekvienai šeimai, kurią paliečia šita problema, tai yra labai skaudus smūgis“, – teigė D. Matukienė.
Anot pašnekovės, ištikus tokioms problemoms – įsijungia ir kiti mechanizmai. Pavyzdžiui, tokiems darbuotojams reikia mokėti socialines išmokas.
„Tada, kažin kas geriau? Ar padaryti lengvesnį tą atidėjimo procesą, ar palikti tam tikrą dalį lėšų tose sunkumų patiriančiose įmonėse, ar tiesiog tą įmonę pastūmėti į bankrotą ir siūlyti jos darbuotojams tapti socialiai remtinais žmonėmis?“, – kėlė klausimus ji.
Visą reportažą rasite LNK portale:
