Kaunui tenkanti GPM dalis mažėtų nuo 94 iki 76,85 proc., Neringos savivaldybei - nuo 100 iki 59,04 proc., o Klaipėdai didėtų nuo 86 iki 87,32 proc.
Finansų ministras Rimantas Šadžius rugsėjo pradžioje teigė, kad savivaldybėms tenkanti GPM dalis bus nustatoma, atsižvelgiant į pajamų mokestį, tenkantį vienam žmogui - jei ji bus didesnė už šalies vidurkį, ji taps donore ir neteks dalies surenkamų lėšų.
Konstitucinis Teismas birželį paskelbė, kad Vilniui tenkančios GPM dalies ribojimas be aiškaus pagrindimo prieštarauja Konstitucijai. Vilniaus meras Remigijus Šimašius iš karto po to teigė, kad Seimas turės skirti didesnę GPM dalį Vilniui bei nustatyti aiškią tvarką, kaip lėšos yra skirstomos, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad sostinei tenkanti GPM dalis gali ir mažėti.
2016 metų biudžeto projekte numatyta, kad kitoms savivaldybėms turėtų atitekti 100 proc. jų teritorijose surenkamo gyventojų pajamų mokesčio, o bendra visoms savivaldybės tenkanti dalis turėtų siekti 75,49 proc. - 2,69 procentinio punkto daugiau nei numatyta šiemet (72,8 proc.).
R. Šadžius viliasi, kad dėl kitų metų biudžeto pavyks rasti sutarimą tarp koalicijos partnerių.
„Projektas, kuris šiandien yra paskelbtas, jis tikrai nėra galutinis. Tas biudžetas, kuris keliaus į Seimą, bus kitoks. Neabejoju, kad svarstant Seime bus nagrinėjami įvairūs pasiūlymai ir šitie projektai pasikeis. (...) Viliuosi, kad pavyks surasti kompromisus visais klausimais, pavyks nepriimti neįvykdomų arba rizikingų sprendimų ir gruodžio mėnesį turėsime biudžetus, su kuriais Lietuva galės gyventi“, - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams teigė R.Šadžius.
Anot jo, pirmadienį Vyriausybė nesvarstė konkrečių skaičių, pristatytos tik pagrindinės taisyklės, kuriomis remiantis parengti valstybės, savivaldybių ir „Sodros“ biudžetai.