„Kalbant apie ateitį, nori nenori pradedame kreipti dėmesį į vieną iš didžiausių bėdų, o tai yra demografija. Pagrindinis mūsų iššūkis yra maždaug 750 tūkst. žmonių praradimas per pastaruosius kiek daugiau nei 20 metų“, - antradienį kalbėdamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuotoje konferencijoje sakė šios asociacijos prezidentas Robertas Dargis.
Statistikos departamentas skaičiuoja, kad 2020-2022 m. darbingo amžiaus žmonių sumažės dar maždaug 300 tūkst.
„Tai bus didžiausias iššūkis konkurencingumui ir investicijų pritraukimui“, - pabrėžė jis.
Todėl, anot R. Dargio, būtina kalbėti apie imigracijos politiką, nes be žmonių Lietuvos ekonomika negalės egzistuoti.
„Kai mes pradedama kalbėti apie imigracijos politiką, mūsų politikai prityla, nenori veltis į šias diskusijas. Tačiau mūsų ekonomika negalės gyvuoti be žmonių“, - kalbėjo jis.
Pasak LPK prezidento, imigracijos politiką galima būtų pradėti po žingsnelį.
„Šiuo metu Kauno technologijos universitete mokosi 60 studentų iš Indijos. Kodėl jų vizos nustoja galioti iškart pabaigus universitetą? Kodėl norėdami įsilieti į darbo rinką ar pradėti čia versliuką turi pirmiausiai išvykti iš šalies? Nekalbama apie tai, kad turime atsiverti ir be valdymo leisti žmones čia“, - sakė jis.
Šiems metams prognozuojamas 10,9 proc. nedarbas, o kitiems metams – 9,7 proc.
Tuo metu realūs atlyginimai (atėmus infliacijos įtaką – DELFI) šiais ir kitais metais turėtų augti atitinkamai 4,7 proc. ir 3,5 proc.
Jau anksčiau buvo rašyta, kad pagal visuomenės senėjimo tempą Lietuva yra paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje. Europos statistikos agentūros „Eurostat“ projekcijose nurodoma, kad 2045 m. Lietuvoje 100 darbingų gyventojų teks daugiau nei 50 pensininkų. Šiuo metu 100 dirbančių tenka 26 pensininkai.
Prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje 15-65 metų amžiaus gyventojų bus 35 proc. mažiau nei dabar ir tai bus labai rimtas iššūkis ir įmonėms, ir valstybės finansams. 2040 m. Lietuvoje gyvens 44 proc. mažiau 15-65 m. amžiaus gyventojų nei jų gyvena dabar.
