„Aš labiau raginčiau įmonės vadovybę konstruktyviau dirbti ir ieškoti sprendimų, kaip galima būtų geriau veikti esamojoje situacijoje ir neapsimesti, kad nei ponas Melničenko (Rusijos oligarchas Andrejus Melničenka, kuriam priklauso didžioji dalis „EuroChem Group“ akcijų – ELTA), nei sankcijos, nei priežastys, dėl kurių taikomos sankcijos, neegzistuoja“, – trečiadienį žurnalistams teigė G. Skaistė.
Taip pat, anot jos, prie Vyriausybės rūmų vykęs mitingas, kilęs dėl įmonės vadovybės sprendimo konservuoti bendrovę – galimai A. Melničenko valią vykdančios vadovybės bandymas sukurti spaudimą nuimti sankcijas Rusijai.
„Įmonės vadovybė vykdydama savininko valią kartais bando Vyriausybę paspausti, kad tos sankcijos būtų iš viso nuimtos. Bet kaip ir minėjau, sankcijas nustato ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir tai darome dėl priežasčių, kurios visiems yra žinomos“, – paminėjo ji.
Taip pat, anot ministrės, Vyriausybei rūpi tolimesnis „Lifosos“ veikimas, tad ji užtikrino efektyvesnę veiklą, paskirdama laikinąjį administratorių, kuris nuo gegužės patvirtino 400 sandorių.
„Kad tas veikimas būtų efektyvesnis man atrodo, kad iš savo pusės padarėme žingsnį paskyrus laikinąjį administratorių“, – sakė ji.
„Naujasis administratorius dirba du mėnesius ir per juos patvirtinti 400 sandorių, tad įmonė veiklą vykdyti gali. Tačiau, jeigu nori vykdyti veiklą, kuri prieštarauja sankcijoms – tokia veikla negalima“, – pabrėžė ji.
L. Savickas: „Lifosos“ situacija susiklostė dėl valdžios institucijų neveiksnumo ir sustabarėjimo
Tuo metu demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime nario Luko Savicko teigimu, už „Lifosos“ darbuotojų padėtį tiesiogiai atsakingas valdžios institucijų neveiksnumas.
„Beveik 1 tūkst. „Lifosos“ darbuotojų jau spalį gali prarasti darbą ne todėl, kad nėra kitos išeities, kaip tik stabdyti gamyklos veiklą. Atvirkščiai – tokia situacija susiklostė dėl valdžios institucijų sustabarėjimo ir negebėjimo ar nenoro ieškoti sprendimų“, – sakė L. Savickas.
Parlamentaras priminė, kad dar praėjusių metų kovą, „Lifosą“ įtraukus į sankcionuojamų įmonių sąrašą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šalies žiniasklaidai teigė, kad Vyriausybė ir ministerijos, ypač tos, „kurios gali tiesiogiai pagelbėti, manau, kad turi rimtai žiūrėti į problemas, kurios kyla žmonėms, ir padėti“.
„Vis dėlto, panašu, kad į problemas buvo tik žiūrima. O pagalba, kad įmonė bent minimaliai galėtų tęsti darbą, nesuteikta. Kitaip dabar tūkstančiui darbuotojų ir jų šeimoms negrėstų prarasti pagrindinį, dažnai ir vienintelį, pajamų šaltinį“, – teigė jis.
Jo nuomone, priežastys, dėl kurių gamykla atsidūrė sankcionuojamųjų sąraše, pagrįstos, vis dėlto sankcijos taip pat turi būti taikomos išmintingai, o Vyriausybė ir atsakingos ministerijos privalėjo visuomenę informuoti, kokie sprendimai galimi, kokie siūlymai svarstomi, kokia pagalba, priklausomai nuo galutinių sprendimų, bus suteikta darbuotojams.
Be to, priduria jis, uždarius gamyklą, visas Kėdainių regionas atsiduria sudėtingoje situacijoje, nes ten „Lifosa“ buvo viena pagrindinių darbdavių.
„Negalime atmesti, kad tai turės reikšmingos įtakos ir Lietuvos ekonomikai, todėl Vyriausybė nebegali slėptis už lakoniškų frazių dėl pritaikytų sankcijų, laikas ieškoti racionalių sprendimų, kaip sušvelninti situaciją, o klausimo svarstymą geriausia perkelti į Seimą“, – ragino L. Savickas.
„Atsižvelgiant į esamą padėtį, kyla klausimas, ko verti valdančiųjų programiniai šūkiai apie pareigą „bet kuriomis sąlygomis ginti visuotinį interesą“ ar aktyviai atstovauti ekonominiams, politiniams, socialiniams Lietuvos piliečių lūkesčiams? Priemonės, kuriomis būtų galima užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, egzistuoja, bet tam reikia aiškios politinės valios ir ministerijų gebėjimo girdėti bei kalbėtis“, – teigė jis.
ELTA primena, kad trečiadienį, reaguojant į planuojamą laikiną fosforo trąšų gamyklos „Lifosą“ uždarymą, prie Vyriausybės įvyko profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir AB „Lifosa“ nepriklausomos profesinės sąjungos surengtas mitingas, kuriame reikalauta apsaugoti bendrovę nuo uždarymo.
Liepos 3-iąją „Lifosą“ valdanti Rusijos kapitalo grupė „EuroChem“ pranešė, kad bendrovė gali būti laikinai konservuojama, o su šalies valdžia nepavykus sutarti dėl jos veiklos normalizavimo bus konsultuojamasi dėl gamyklos likimo apskritai. Konservavimo metu dalį darbuotojų žadama išsaugoti.
Taip nutarta po daugiau kaip metus trunkančių tiekimo grandinės sutrikimų ir amoniako trūkumo, Vyriausybei pritaikius „Lifosai“ sankcijas ir paskyrus laikinąjį administratorių.
100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai bendrovei „EuroChem Group“, kurios 90 proc. akcijų valdo Kipro įmonė „AIM Capital“ – ji iki karo Ukrainoje priklausė oligarchui Andrejui Melničenkai, o šiuo metu jos naudos gavėja yra verslininko žmona Aleksandra. Jie abu įtraukti į ES sankcionuojamų asmenų sąrašą.
„EuroChem Europe“ vadovas ir „Lifosos“ valdybos pirmininkas Marcas Hechleris birželio pradžioje teigė, kad gamyklos ateitis priklausys nuo to, ar ji galės būti „EuroChem“ grupės tiekimo ir pardavimų grandinės dalimi, tačiau Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas tuomet sakė, kad toks variantas neįmanomas.
„Lifosos“ vadovas ir jos akcininkės „EuroChem“ darbuotojas Andrijus Savčukas birželį sakė, kad dėl daugiau nei metus trunkančių apribojimų bendrovė jau prarado apie 100 mln. eurų pajamų. „Lifosa“ pernai uždirbo 30,3 mln. eurų grynojo pelno – keturis kartus mažiau nei 2021 metais (120,7 mln. eurų), bendrovės pajamos sumažėjo beveik perpus – iki 274,5 mln. eurų (2021 metais – 526 mln. eurų).
Nuo gegužės 24-osios Finansų ministerija laikinąja „Lifosa“ administratore metams paskyrė Gintaro Adomonio vadovaujamą bendrovę „Valnetas“, kuri dirba su advokatų profesine bendrija „Noor legal“ ir finansinių technologijų įmone „Banking lab“.
Pirmadienį su „Lifosos“ profesinių sąjungų vadovais susitikusi premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Vyriausybė yra suinteresuota, kad bendrovė būtų išsaugota ir tęstų veiklą.
Įmonėje, „Sodros“ duomenimis, liepos 25 d. dirbo 907 darbuotojai.
