„Tuo metu, kai pandemija prasidėjo, verslas karantino metu buvo tiesiog uždarytas. Ir kai tu negali dirbti, natūralu, kad tos sąnaudos, kurios yra kasdienės, tau jas reikia pasidengti. Tai tuomet verslui tikrai reikėjo paramos. Šiandien verslas nėra uždarytas ir su galimybių pasu tikrai visi verslai gali veikti. Galbūt kažkokie ribojimai vis dar yra, nes vis dar yra galimybių pasas, dalis žmonių nesinaudoja tomis paslaugomis. Tačiau, man atrodo, mes turime priprasti prie besikeičiančio pasaulio, ir kovidas niekur nedings turbūt artimiausiais metais. Turime išmokti su juo gyventi“, – antradienį LRT radijui kalbėjo G. Skaistė.
Šiuo metu maitinimo sektoriui taikoma PVM lengvata, finansų ministrės požiūriu, yra viena reikšmingiausių valstybės taikomų pagalbos priemonių nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms.
„Tiems verslams, kurie labiausiai nukentėjo, vis dar yra taikomos tam tikros pagalbos priemonės. Čia kalbėčiau ir apie pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo įstaigoms. Ši lengvata buvo įvesta pusantrų metų būtent tam, kad šie verslai galėtų atsigauti, kadangi jie buvo labiausiai suvaržyti. Tos papildomos lėšos, kurios ateina per šią lengvatą, jos tikrai lieka tuose versluose“, – tikino ji.
Ministrė akcentuoja, kad šiuo metu verslai dar gali pasinaudoti ir mokesčių atidėjimo galimybėmis.
„Taip pat yra mokestinės pagalbos priemonės. Buvo galima atidėti mokesčius tiek „Sodrai“, tiek Mokesčių inspekcijai ir nemokėti palūkanų už tai. Dabar šį mokesčių mokėjimą buvo galima išsidėlioti per dvejus metus, nemokant jokių palūkanų. Dabar planuojame pratęsti šią pagalbos priemonę dar pusmečiui. Manau, kad tai yra kaip nemokamas kreditas verslui, ir manau, kad tai tikrai yra pagalbos priemonė“, – aiškino G. Skaistė.
Nors COVID-19 valdymui kitų metų biudžete numatyta dvigubai mažesnė suma negu šiemet – maždaug 300 mln. eurų, ministrė įsitikinusi, kad toks finansavimas bus pakankamas.
„Tokių lėšų (kaip šiemet – ELTA) tikrai nebereikia. Išties, kai pačioje pradžioje lėšos buvo numatytos pandemijos suvaldymui, niekas nežinojo, kaip ta pandemija iš principo atrodys. Privalėjom reaguoti į tą situaciją, kokia vystėsi, ir visi laukėm vakcinų. Dabar vakcinų yra, turbūt galimybės suvaldyti pandemiją taip pat yra gerokai geresnės, negu buvo pačioje pradžioje. Tikrai tiek pinigų pandemijai valdyti paprasčiausiai nebereikia“, – mano ji.
G. Skaistė patikslino, kad kitų metų biudžete visa ši suma yra skirta būtent medicininėms viruso valdymo priemonėms, o ne pagalbai verslui.
„300 mln. eurų, ką esame numatę šiame biudžete, yra skirta grynai tai medicininei situacijai. Vakcinavimo procesams, testavimo procesams, medikų priedams už darbą kovidinėje situacijoje. Tai tokios lėšos buvo numatytos“, – aiškino ministrė, kartu pridurdama, kad, plintant naujajai omikron atmainai, Vyriausybė gali sutarti numatyti daugiau lėšų valstybės rezerve.
„Atsižvelgiant į tai, kad didėja neapibrėžtumas su nauja atmaina, kuri atsirado Pietų Afrikos Respublikoje, galbūt bus numatytos didesnės lėšos tiesiog rezerve tam, kad, jeigu ką, turėtume galimybę skirti papildomų lėšų pandemijos valdymui“, – teigė G. Skaistė.
ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį plenariniame posėdyje pirmajame svarstyme aptarė kitų metų valstybės biudžeto projektą ir nusprendė grąžinti jį tobulinti Vyriausybei. Ministrų Kabinetas vertins parlamento komitetų pateiktus siūlymus bei pastabas.
Antrasis svarstymas turėtų vykti gruodžio 9 d.
Kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatomas biudžeto deficitas sieks 3,1 proc. nuo šalies BVP. 2022 metais į biudžetą Finansų ministerija planuoja surinkti 13,86 mlrd. (įskaitant ES lėšas), o išleisti – 16,48 mlrd. eurų.
Daugiausiai – 4,9 mlrd. eurų – planuojama surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Dar 2,34 mlrd. – iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Iš akcizų tikimasi surinkti 1,69 mlrd. eurų, o iš pelno mokesčio – 1,25 mlrd. Dar 2,76 mlrd. eurų lėšų numatoma iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos šaltinių.
Išlaidų kitų metų biudžete numatoma 133,8 mln. eurų mažiau negu šiemet, kadangi mažėja COVID-19 padariniams šalinti skirtų lėšų suma. Didžiausia 4,58 mlrd. eurų suma numatoma socialinei apsaugai. Ekonomikai planuojama skirti 3,34 mlrd., o švietimui – 2,1 mlrd. eurų. Bendrosioms valstybės paslaugoms numatoma 1,79 mlrd., sveikatos apsaugai – 1,56 mlrd. eurų išlaidų. Krašto apsaugai numatyta 1,3 mlrd. eurų.
