„Sprendžiant iš preliminarių duomenų, patys lošimo įstaigų turėtojai turbūt neįvykdė visų galimų veiksmų, kurie padėtų užkardyti tokias situacijas. Yra pareiga pranešti ir apie įtartiną pinigų kilmę, nežinau, ar tai buvo padaryta“ – LRT televizijai penktadienį teigė G. Skaistė.
„Taip pat yra atsakingo lošimo gairės, rekomenduojančios tam tikrus veiksmus, kurie turėtų būti atlikti, kai matai, kad žmogus jau nebekontroliuoja savęs. Atrodo, kad tai taip pat nebuvo padaryta“, – pridūrė ji.
Pasak G. Skaistės, gavus atsakingų institucijų informaciją apie taikytas priemones, bus svarstoma siūlyti lošimų reguliavimo ar jų priežiūros pakeitimus.
„Šiuo metu atliekame sisteminį vertinimą, gavus daugiau informacijos iš atsakingų institucijų apie tai, kokios poveikio priemonės buvo taikytos, kokie tikrinimai, ką darė lošimų įstaigos, bus galima pasiūlyti ir tam tikrų tobulinimo aspektų, kaip sistemą padaryti efektyvesnę, kad tokių situacijų nepasikartotų“, – sakė ministrė.
ELTA primena, kad Europos prokuratūra penktadienį paskelbė tarptautinę Š. Stepukonio paiešką ir pripažino jį įtariamuoju dėl labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl įtariamo ne mažiau kaip 27 mln. eurų privataus kapitalo fondų valdytojui „BaltCap“ priklausančio turto pasisavinimo. Įtariama, kad šiuos pinigus Š. Stepukonis pralošė azartinių lošimų bendrovėse.
Dėl vagysčių iš „BaltCap“ Baltijos šalių pensijų fondai buvo priversti nurašyti milijonus eurų. Praėjusią savaitę „BaltCap“ kreipėsi į teismą dėl Š. Stepukonio, lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje „OB Holding 1”, iš kurių bando prisiteisti 16,6 mln. eurų.
„BaltCap“ sutartį su Š. Stepukoniu nutraukė praėjusių metų lapkritį, po to, kai nustatė veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus, ir iškart kreipėsi į teisėsaugą.
Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT)
