„ES investicijos vis labiau nukreipiamos į žmonių gebėjimus, kūrybinį potencialą, kad mūsų ekonomika pereitų į kitą lygį, Kad mes ne tik pasivytume ES vidurkį, bet galbūt galėtume jį ir pralenkti, kas atrodo visai nebetoli“, – penktadienį Kaune vykusiame renginyje „ES finansavimas: invEStuok į verslo augimą Kauno apskrityje“ sakė ji.
Eurostato duomenimis, 2022 m. Lietuvoje bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui siekė 89 proc. ES vidurkio.
Ministrė renginyje pristatė 2021–2027 m. ES fondų investicijų programą.
„Šis programavimo periodas užtikrina 8 mlrd. investicijų, iš kurių 1,6 mlrd. eurų keliauja būtent į regioninės plėtros priemones. Tai reiškia, kad regionai patys pasako, kur jie nori investuoti. Kauno regioninės plėtros programos priemonėms skiriama 263 mln. eurų. Bendrai – 1,4 mlrd. eurų skiriama būtent konkurencingesniai Lietuvai kurti“, – pasakojo G. Skaistė.
Ji pastebėjo, kad Vyriausybės atnaujintame plane „Naujos kartos Lietuva“ buvo padidintos ambicijos atsinaujinančios energetikos srityje.
„Jeigu anksčiau planavome, kad iki 2050 metų pasieksime 50 proc. generacijos iš atsinaujinančios energetikos, tai dabar tikslas yra 100 proc. Po to turėtume tapti elektrą eksportuojančia šalimi.
Natūralu, kad tam reikalingos lėšos, todėl atnaujinome ir „Naujos kartos Lietuva“ planą su įvairiomis finansinėmis priemonėmis. Didelis paketas ateina verslo paskoloms (...) Dalis paskolų eina aukštos pridėtinės vertės žaliam ir inovatyviam verslui.
Dalis priemonių yra atsinaujinančiai energetikai, kur įmonės galės investuoti, turėdamos palankias sąlygas, į žaliosios generacijos plėtrą arba įmonių viduje, arba nutolusiose saulės elektrinėse – kam kokių priemonių reikia“, – susirinkusiesiems pasakojo G. Skaistė.
Šiek tiek kitoks planas
Ministrė pastebėjo, kad tai, kas turėtų būti finansuojama nustato ir europiniai dokumentai.
„Tai „megatendencijos“ visame pasaulyje – jos neišvengiamai veikia ir tai, kas vykdoma Lietuvoje. Tai – žaliasis kursas, klimato kaitos suvaldymas. Kartais tai atrodo toli nuo mūsų, bet iš kitos pusės, visi tie tikslai per programavimo dokumentus „nusikaskaduoja“ iki mūsų pačių.
Kiekvienas finansinis instrumentas turi savo apribojimus ir konstruktą. ES struktūrinių fondų parama priklauso nuo mūsų pačių investavimo spartos. Aišku, pasakyti, kur investuoti, turime mes, bet kaip greitai sugebame įgyvendinti procesus, taip greitai pinigai pasiekia mus pačius“, – dėstė ji.
G. Skaistė taip pat paaiškino, kad „Naujos kartos Lietuvos“ planas šiek tiek skiriasi nuo ankstesnių finansavimo periodų.
„Jame numatyta Lietuvai 2 mlrd. eurų subsidijų ir jau priklauso nuo to, kaip mes sugebame įgyvendinti nebe investicijas, o reformas. Tai šiek tiek sudėtingesnis procesas (…) Kai pinigai ateina ne už tai, kiek tu trinkelių suklojai, kiek pastatų pastatei, o už tai, kiek įstatymų priėmei. Natūralu, kad diskusijos užtrunka.
Žiūrint į investavimo spartą, mes esame numeris „1“. Tikrai pažangiai įsisaviname kiekvieną eurą, kuris mums yra paskirtas. Tačiau, kai ateiname prie reformų, natūralu, kad diskusijos, kaip ir visur kitur, yra nelengvos“, – sakė ji.
Galimybė Kaunui
Renginyje taip pat dalyvavęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis sakė, kad šis ES finansavimo periodas yra didelė galimybė konkrečiai Kaunui.
„Turime pasiskirstymą į Vidurio ir vakarų Lietuvą bei Sostinės regioną. Kaunui tai yra milžiniškas potencialas. Viską, kas nėra Vilnius, įskaitant ir Kauną – finansinių priemonių apimtys yra labai didelės. Čia yra didžiulė galimybė Kaunui, Kauno miestui“, – sakė jis.
Viceministras priminė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija turi išsikėlusi tikslą šiemet paleisti kvietimų už 1 mlrd. eurų.
„Mano žiniomis, jau 70 proc. to tikslo esame pasiekę. Kvietimai pasileidinėja, absoliuti dauguma jų yra iš Vidurio ir vakarų Lietuvos, didžioji dalis iš Kauno apskrities. Tai nėra didelis siurprizas, turint omenyje Kauno mastą, ekonominį svorį bendrai visoje Lietuvoje. Šiuo metu turime įgyvendinamas daugiau negu 350 sutarčių, iš kurių didžioji dalis yra susietos su Kaunu arba Kauno apskritimi“, – sakė jis.
Inovacijų agentūros duomenimis, naujame periode jau yra 343 projektų įgyvendinimo planų (PĮP) už 45 mln. eurų.
„Iš viso nuo 2022 m. lapkričio 18 d. yra paleisti 23 kvietimai, iš kurių 12 jau baigėsi. Daugiausiai paraiškų pateikta Kauno apskrities įmonių – 303 pagal 12 kvietimų, prašoma pinigų suma – 72 mln. eurų.
Antroje vietoje liko Šiaulių apskritis su 97 PĮP pagal 11 kvietimų, bendra suma 29,1 mln. eurų, trečioje – Klaipėdos apskritis su 81 PĮP pagal 9 kvietimus, bendra prašoma suma – 18,2 mln. eurų. Ketvirta liko Panevėžio apskritis (61 PĮP pagal taip pat 9 kvietimus, bendra prašoma suma 20,5 mln. eurų).
Šiuo metu vertinimas baigtas ir pradėtos pasirašyti finansavimo sutartys su 6 kvietimų dalyviais. Šiuo metu jau įgyvendinamos 352 sutartys. Daugiausiai – 211 pagal kvietimą Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) pramonei, antroje vietoje – 54 (mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) atsigavimas)“, – informuoja agentūra.
