„Lenkijos bankai savo strategijose yra įsirašę Lietuvą kaip prioritetinę rinką. Jie buvo atvykę, mes buvome su jais susitikę“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė G. Skaistė.
„Per artimiausius metus tikimės tam tikrų sprendimų“, – tikino ji.
Pasak ministrės, lenkų bankai pirmiausia domisi galimybėmis dirbti su verslo klientais.
Kartu ji patikino, kad ministerija ir Lietuvos bankas (LB) aktyviai „propaguoja ir aiškina“ užsienio investuotojams, kodėl įžengti į Lietuvą jiems būtų patrauklu.
Skatinti užsienio kapitalo banką pradėti veiklą Lietuvoje institucijos pradėjo pernai, vyko susitikimai ne tik su Lenkijos, bet ir su Vokietijos rinkos dalyviais.
Gruodžio viduryje LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ir jos narys Simonas Krėpšta buvo priėmę lenkų komercinio banko „Pekao“ delegaciją.
Tiek G. Šimkus, tiek G. Skaistė jau yra minėję, kad susidomėjimas Lietuvos rinka iš užsienio juntamas, teigė, jog naujo dalyvio atėjimas veikiausiai yra tik laiko klausimas.
„Lietuvos bankų sektorius tikrai yra labai koncentruotas, tačiau – pelningas. Tas patrauklu investuotojams, tačiau įėjimo kaštai, kaip į mažą šalį, yra pakankamai dideli. Tai reiškia, kad investavus didelę sumą atsipirkimas yra nemažas, bet sprendimą priimti pakankamai sudėtinga vien dėl to, kad įėjimo kaina yra didelė“, – ketvirtadienį kalbėjo G. Skaistė.
Šiuo metu Lietuvos bankų sektoriuje veikia 18 dalyvių: banko licencijas turi 13, dar 5 veikia kaip užsienio bankų filialai. Didžiąją dalį rinkos užima „Swedbank“, SEB ir „Luminor“.
Seimo pavasario sesijoje siūlys sprendimus dėl aptarnavimo mokesčio bankuose, palūkanų normų
Kalbėdama apie tai, ką Finansų ministerija teiks svarstyti Seimui pavasario sesijos metu, finansų ministrė Gintarė Skaistė išskyrė du projektus, kurie yra „arčiau žmogaus“: siūlymą sumažinti mėnesinį aptarnavimo mokestį bankuose už žmogaus sąskaitas bei įstatymą, kuris įpareigotų kredito institucijas siūlyti ne tik kintamas, bet ir fiksuotas palūkanų normas.
„Du pagrindiniai projektai, kurie „arčiau žmogaus", tai yra Mokėjimų įstatymas, kur nustatomas naujas būdas, kaip skaičiuoti žmogui bankuose mėnesinį aptarnavimo mokestį už jo sąskaitas, jį bus siūloma sumažinti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.
„Kitas įstatymas susijęs su problema, kuri išaiškėjo jau turbūt tuomet, kai Europos Centrinis Bankas stipriai palūkanų normas, pamatėme, kad Lietuvoje beveik visos paskolos yra paimtos kintamomis palūkanų normomis ir bankai praktiškai nesiūlo fiksuotų palūkanų normų. Tai atnešime įstatymą, kad būtų įpareigotos kredito institucijos pasiūlyti realią alternatyvą, kad žmonės patys galėtų patys apsispręsti nori turėti kintamas ar fiksuotas palūkanas“, – sakė ji.
Lietuvos Bankas (LB) siūlo įpareigoti būsto paskolos kredito davėją vartotojui pasiūlyti bent dvi alternatyvas – su kintamąja palūkanų norma bei su bent 5 m. fiksuotąja palūkanų norma pagrįsta kaina arba kitokiu apsidraudimu nuo svyravimų. Pasiūlymai būtų pateikiami atlikus vartotojo kreditingumo vertinimą, pateikiant standartinę informaciją ir paaiškinant jos turinį.
Taip pat siūloma nustatyti rekomendaciją, kad esamos kredito sutarties keitimo mokestis, neturėtų būti didesnis nei naujos sutarties sudarymo pas tą patį kredito davėją mokestis.
Be to numatoma įpareigoti kredito davėjus reguliariai informuoti esamus klientus apie rinkoje vyraujančias būsto paskolų palūkanų normas ir refinansavimo galimybę.
LB duomenimis, Lietuvoje daugiau nei 95 proc. visų būsto paskolų mažų palūkanų aplinkoje buvo suteikiamos kintamomis palūkanomis. Dėl to tokie paskolų turėtojai labai greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja. Tuo tarpu daugumoje Vakarų Europos šalių dominuoja paskolos, kurių palūkanos fiksuojamos ilgesniam nei metų terminui.
Lietuvoje bankai lig šiol nebuvo linkę aktyviai siūlyti paskolas fiksuotomis palūkanomis, o itin riboto kiekio paskolų, suteiktų fiksuotomis palūkanomis, kaina Lietuvoje yra viena didžiausių euro zonoje.
Taip pat, remiantis LB duomenimis, Lietuvoje nėra paplitęs ir būsto paskolų refinansavimas, nors gali būti naudingas vartotojams. Tai ypač aktualu tiems, kurie sutartis sudarė 2018–2021 m., kai bankų maržos buvo didesnės, jų paskolos sudaro 44 proc. viso būsto paskolų portfelio.
Kviečia koalicijos partnerius ieškoti sprendimų dėl mokesčių reformos
Gintarė Skaistė tvirtina, kad diskusijos dėl mokesčių reformos dar nėra pasibaigusios ir klausimas dėl paketo priėmimo vis dar yra atviras. Pasak jos, Lietuva 10 metų gauna rekomendacijos dėl mokesčių sistemos peržiūros, tad reikia spręsti keliamas problemas bei ieškoti sprendimų, nors klausimai yra sudėtingi.
„Man atrodo, to sprendimo paieška natūralu, kad užtrunka, klausimai yra sudėtingi. Visgi kviesčiau visus prisiimti ir bendrą atsakomybę, nes turbūt sprendimai, kad tie klausimai bus sprendžiami, buvo įrašyti tiek Vyriausybės programoje, tiek Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane, tiek „Naujos kartos Lietuva" plane, už kurį kolektyviai atsakomybę prisiėmė visa Vyriausybė“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.
„Kviesčiau ir koalicijos partnerius ieškoti bendrai sprendimų, o ne palikti apmokėti sąskaitą kažkam kitam“, – akcentavo ji.
G. Skaistė tikino esanti atvira diskusijoms su koalicijos partneriais dėl to, kaip toliau galėtų būti svarstoma mokesčių reforma. Anot jos, paketą galima „spręsti gabalais“, tačiau reikalingas visos valdančiosios koalicijos sutarimas.
„Esame koalicijos partneriams pasiūlę kalbėtis ir apie atskirus sprendinius, galbūt galima mokesčių paketą atskirais gabalais pabandyti spręsti, tačiau tam reikalingas sutarimas visų, nes priimti įstatymams reikia daugiau negu pusės Seimo narių, todėl nedalyvaujant bent vienai iš suinteresuotų pusių akivaizdu, kad sprendimą priimti yra neįmanoma“, – sakė finansų ministrė.
„Sakyčiau, kad šiuo metu prioritetas numeris vienas buvo valstybės biudžeto priėmimas, dabar biudžetas priimtas, matyt galėsime pasitarti kaip su tais klausimais judėti toliau“, – aiškino ji.
RRF fondo rodiklius turime įgyvendinti iki 2026 m. pabaigos
Gintarė Skaistė tvirtina, kad sprendimus dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų Lietuva turi įgyvendinti iki 2026 m. pabaigos – tuomet baigiasi fondo galiojimo laikas. Tačiau ji negalėjo atsakyti, ar sutarti dėl rodiklių įgyvendinimo pavyks šios, ar jau kitos Vyriausybės darbo laikotarpiu.
„Tam dar turime laiko, šio fondo galiojimo laikas iki 2026 m. pabaigos, todėl sutarimą per tą laiką reikėtų rasti. Ar tai bus šios Vyriausybės darbo laikotarpiu, ar kitos, turbūt parodys laikas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.
Ministrė pažymėjo, kad iš užšaldytų 26 mln. eurų lėšų, Europos Komisija (EK) „atšildė“ 8,5 mln. eurų dėl sprendimų susijusių su nekilnojamojo turto (NT) bei aplinkosauginiais mokesčiais, o dėl mokesčių lengvatų peržiūros paprašė papildomos informacijos. Anot G. Skaistės, galutinis atsakymas dėl likusių užšaldytų beveik 17 mln. eurų bus gautas per artimiausius porą mėnesių, tačiau didesnės lėšos susijusios su tolimesnių rodiklių priėmimu parlamente.
„EK buvo užšaldžiusi 26 mln. eurų dėl to, kad Vyriausybė nebuvo pateikusi Seimui svarstyti tam tikrų įstatymų, susijusių su mokesčiais. Dabar Vyriausybė įstatymus Seimui yra pateikusi, apie tai pateikėme informaciją EK, todėl ji atšildė 8,5 mln. eurų, kurie buvo susiję su NT mokesčiu bei aplinkosauginiais mokesčiais“, – sakė politikė.
„Dėl kito rodiklio, kuris buvo susijęs su mokesčių lengvatų peržiūra, paprašė papildomos informacijos, ją esame pateikę, todėl tikimės per keletą ateinančių mėnesių žinoti galutinį atsakymą, tačiau didesnės lėšos susijusios su šių mokesčių rodiklių priėmimu, jie turėtų būti priimti Seime“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad EK praėjusių metų spalio pabaigoje priėmė teigiamą iš dalies pakeisto Lietuvos RRF plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, vertinimą. Tačiau į Lietuvos prašymą dėl mokesčių reformos buvo neatsižvelgta.
Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę
Finansų ministerijos Investicijų departamento vyr. patarėjas Paulius Baniūnas yra tvirtinęs, kad Lietuva šiuo metu yra nepasiekusi 3 iš 19 rodiklių, numatytų antrajame RRF fondo lėšų mokėjimo prašyme.
