„Darbo užmokesčio augimas yra spartesnis nei prognozuota, taip pat dirbančiųjų skaičius auga labiau nei buvo prognozuota. Tai reiškia, kad lėšos, surenkamos nuo darbo mokesčių, yra didesnės ir tai yra pozityvi rizika. Todėl šiandien balansuojančių veiksnių yra nemažai, pasakyti, kaip atrodys rezultatas metų pabaigoje, tikrai yra ankstyva“, – žurnalistams pirmadienį komentavo Gintarė Skaistė.
G. Skaistės teigimu, šiemet gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir socialinio draudimo įmokų yra surinkta daugiau nei buvo numatyta biudžete, tad tai gali tapti atsvara, jeigu PVM vis dėlto būtų surinkta nepakankamai.
„Turime (Finansų ministerija – ELTA) preliminarius duomenis už vasario mėnesį, jie yra šiek tiek optimistiškesni negu turėjome sausio mėnesį, taip pat reikia atkreipti dėmesį į PVM mokėjimo terminus“, – teigė ministrė.
Pasak jos, 2022 metų gruodį sukilusios energetinių produktų kainos padidino ir nuo jų mokamą PVM dalį, o 2023 metų paskutinį mėnesį šios kainos buvo žemesnės, tad tai irgi galėtų turėti įtakos mažesniam PVM surinkimui.
„Pagrindinis skirtumas buvo būtent iš energetinės produkcijos, ir manau, kad tai geras signalas Lietuvos žmonėms, nes energetinių produktų kainos yra sumažėjusios“, – pridūrė ministrė.
Pasak G. Skaistės, tikimasi, kad gyventojų vartojimas atsistatys antroje metų pusėje, darbo užmokesčio ir pensijų augimui ženkliai viršijant infliaciją ir Europos centriniam bankui (ECB) švelninant politiką.
„Manome, kad antrame metų pusmetyje ekonomika atrodys geriau“, – pabrėžė G. Skaistė.
Taip žurnalistams Finansų ministrė Gintarė Skaistė kalbėjo po susitikimo su Eurogrupės pirmininku Paschalo Donohoe, kur aptarė euro zonos ekonomines perspektyvas, ES fiskalinės politikos koordinavimą, gynybos finansavimą, ES pagalbą Ukrainai ir kitus klausimus.
Lietuvos bankas anksčiau teigė, kad šiemet į valstybės biudžetą gali būti surinkta 150 mln. eurų mažiau negu planuota pridėtinės vertės mokesčio (PVM) plane.
Finansų ministerija vasario pradžioje paskelbė, kad 2024 m. sausio mėnesį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai gavo 7,9 proc. mažiau pajamų nei tuo pačiu laikotarpiu 2023 m.
Ministerijos duomenimis, per 2024 m. sausį iš PVM gauta 722,3 mln. eurų pajamų, tai yra 85,8 mln. eurų arba 10,6 proc. mažiau nei 2023 m. sausį.
Skaistė: dėl įšaldytų RRF lėšų tikimės atsakymo per pirmąją šių metų pusę
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Europos Komisijos (EK) verdikto dėl įšaldytų 17 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų tikimasi per šių metų pirmąją pusę, bet ne anksčiau Velykų. Tikslios datos dėl atsakymo ministrė šiuo metu įvardinti negalėjo.
„Šiuo metu esame EK pateikę savo poziciją ir informaciją apie pasiektus rodiklius bei pažangą vykdant reformas. EK vertina mūsų pateiktą informaciją, tikimės, kad pirmoje metų pusėje gausime iš jų atsakymą. Tačiau šiandien pasakyti kokia tai konkrečiai bus data negaliu, nuo jų darbotvarkės priklauso, visgi turbūt ne anksčiau nei Velykos“, – antradienį žurnalistams teigė G. Skaistė.
„Kadangi šių rodiklių pasiekimui reikėjo pateikti informaciją apie tai, ką Vyriausybė yra pateikusi Seimui, tai tą informaciją suteikėme, kiek pasiūlytos naikinti mokesčių lengvatos galėtų atnešti papildomų pajamų, kokį poveikį tai galėtų turėti biudžeto pajamoms“, – kalbėjo ji.
G. Skaistė taip pat tikino, kad antrasis subsidijinės dalies RRF lėšų prašymas bus pateiktas, kai bus pasiekti visi jame numatyti rodikliai. Anot jos, šiuo klausimu viskas yra „Seimo rankose“.
„Tuomet, kai rodikliai bus pasiekti. Viskas yra Seimo rankose, kadangi antrame mokėjimo prašyme yra mokestiniai rodikliai. Kada Seimas priims sprendimus dėl mokestinio paketo dalių, kurios yra pateiktos parlamentui, tada galėsime pateikti informaciją ir EK“, – sakė ministrė.
„Didžioji dalis rodiklių yra pasiekta, yra keli, kurie susiję su mokesčių paketu. Kadangi metodikoje yra atsiskaitymas už visą mokėjimo prašymą vienu metu, tai reikia, kad visi rodikliai, kurie yra mokėjimo prašyme būtų pasiekti. Kitaip bus taikoma nuobauda ir išsitaisymo laikotarpis“, – pažymėjo ji.
ELTA primena, kad EK praėjusių metų spalio pabaigoje priėmė teigiamą iš dalies pakeisto Lietuvos RRF plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, vertinimą. Tačiau į Lietuvos prašymą dėl mokesčių reformos buvo neatsižvelgta.
Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius Eltai yra teigęs, kad EK turėtų patvirtinti antrąją RRF fondo lėšų išmoką Lietuvai, kuri bus 222 mln. eurų. Taip pat, pasak jo, nuspręsta „atrakinti“ dar 9 mln. eurų iš įšaldytų 17 mln. eurų.
Finansų viceministrė Vaida Markevičienė vasario pabaigoje sakė, kad antrajame Lietuvos RRF lėšų paskolinės dalies prašyme rizikos nesimato, tad šių metų trečiąjį ketvirtį planuojama prašyti 310 mln. eurų iš EK.
Lietuva iš RRF jau yra gavusi 1,34 mln. eurų – 870,7 mln. eurų subsidijinės dalies ir 469,8 mln. eurų paskolinės dalies lėšų, teigia Finansų ministerija. Eltai perduotame komentare pažymima, kad į šią sumą yra įskaičiuoti 360 mln. eurų, kuriuos šalis gaus balandį.
