„Šiuo metu prioritetai tikrai buvo ekonomikos stabilumas ir prognozuojamumas. Todėl, manau, esminiams mokestiniams pakeitimams tikrai nebuvo tinkamas laikas, tačiau namų darbus esame padarę, manau, kad po to, kai biudžetas bus priimtas, galima bus prie tų diskusijų grįžti ir ta apimti, kuria pavyks tuos sutarimus rasti, galėsime tuos pokyčius pasiūlyti ir diskutuoti juos Seime“, – antradienį Seime žurnalistams teigė G. Skaistė.
Ministrė mokestinių pokyčių klausimų kritikavo Seimo opoziciją, kuri, anot jos, prašo naujų mokesčių, bet tuo pačių „džiugiai balsuoja už visas įmanomas mokestines lengvatas“.
„Tas opozicijos žanras nuolat prašant naujų mokesčių, naujų mokestinių pajamų, bet tuo pačiu džiugiai balsuojant už visas įmanomas mokestines lengvatas, man atrodo, yra šiek tiek populistinis. Visų pirma valdančiosios koalicijos partneriai turėtų susitarti, kurie sprendimai yra reikalingi ir vieningai susitarus galėtume atnešti tuos pasiūlymus ir diskutuoti dėl jų Seime“, – sakė politikė.
Ji tikino, kad šiuo metu yra dar sunku pasakyti, kokie mokestiniai pakeitimai ir kokias pajamas jų dėka gautų valstybė, tačiau gavus politinius vertinimus, skaičiavimai bus pateikti visuomenei.
„Skaičiais šiandien dar tikrai sunku pasakyti. Man atrodo, pirmiausia turime surasti politinį sutarimą dėl bendro pokyčių krepšelio. Ir ta apimtimi, kuria sutarsime, turbūt tie pasiūlymai ir bus pristatyti“, – tikino finansų ministrė.
„Šiuo metu dar yra pakankamai ankstyva, pasiūlymai yra dar tik pristatyti, dar laukiame politinių vertinimų ir tuomet, kai sutarimai bus rasti, prie diskusijų galėsime grįžti ir skaičiavimai bus pateikti plačiajai visuomenei ir taip pat socialiniams partneriams“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad praėjusių metų vasarį Finansų ministerijai subūrus Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupę, ministerija sulaukė apie 200 pasiūlymų, kaip koreguoti šalies mokesčių sistemą.
Grupę sudarė 48 nariai iš kitų ministerijų, valstybinių institucijų, verslo asociacijų, profesinių sąjungų, Seimo.
Pradedant grupės veiklą ministerija skelbė turinti lūkestį, kad visi pasiūlyti mokestiniai pakeitimai galėtų įsigalioti jau nuo 2023 metų.
Ir nors Finansų ministerija šių metų pradžioje skelbė, kad jau analizuoja bei sistemina mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupėje pateiktus siūlymus, vėliau imta akcentuoti, kad atsižvelgiant į Rusijos karą Ukrainoje, išaugusį neapibrėžtumą regione – šis laikas nėra tinkamas kalbėti apie mokesčių modelio pokyčius.
Vietoje to, reaguojant į aukštas energijos kainas bei infliaciją Seimas priėmė papildomas lengvatas – 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui, taip pat parlamentas šiuo metu svarsto dėl 9 proc. PVM lengvatos maitinimo, sporto, kultūros paslaugų teikėjams pratęsimo, nuolatinės lengvatos viešbučiams įteisinimo.
Pastabų, kad Lietuvos mokesčių sistema turi „spragų“ ir ją „geriau greičiau, nei vėliau“ reikėtų koreguoti yra išsakęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak jo, Lietuvoje išlieka aukštas PVM atotrūkis, nėra tinkamo nekilnojamojo turto mokesčio, taip pat surenkama mažai aplinkosaugos mokesčių.
