Finansų ministrė atkreipia dėmesį, kad rengiant ekonominės raidos scenarijus, buvo įvertintas ir išliekantis didelis ekonominis neapibrėžtumas dėl geopolitinės įtampos.
Jeigu Europos Sąjungos ekonomika būtų paveikta smarkiau, nei prognozuojama dabar, Lietuvos BVP, anot ministrės, galėtų augti 2 proc. mažiau nei numato bazinis scenarijus.
„Esame parengę du scenarijus, vertinant įvairias rizikas. Jie iš esmės priklauso nuo to, kaip bendrai atrodo Europos Sąjungos ekonomika.
Jeigu ji stoja, yra apie 0 proc., tuomet matome, kad mūsų BVP turėtų būti apie -0,6 proc.“, – pirmadienį atsakinėdama į žurnalistų klausimus teigė G. Skaistė.
„Jeigu visgi išsipildytų itin neigiamas scenarijus ir ES ekonomika kristų, tuomet ir mūsų biudžeto deficitas ir BVP augimas taip pat turėtų būti blogesnis“, – pridūrė ji.
Nepaisant lėtesnio augimo antroje metų pusėje, šiemet ūkio plėtra sieks 1,6 proc., o 2023 m. numatomas 1,4 proc. augimas, skelbiama Finansų ministerijos atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 metams.
Padėtis darbo rinkoje išlieka palanki – 2022 m. numatomas nedarbo lygio sumažėjimas iki 6,3 proc. – žemiau prieš pandemiją buvusio lygio.
Numatoma, kad vidutinė metinė infliacija 2022 m. sudarys 17,8 proc., t.y. 2 proc. punktais daugiau nei projektuota birželio mėnesį, o 2023 m. infliacijos tempas sulėtės iki 6 proc. Laikantis prielaidos, kad energijos žaliavų kainos išliks stabilios, infliacijos tempas turėtų priartėti prie 2 proc.
