Lietuvos ekonomika šiemet grįš į augimo kelią. Atnaujintos projekcijos rodo, kad infliacija šiais metais mažės sparčiau nei projektuota praėjusių metų pabaigoje ir, tikėtina, kris žemiau 2 procentų ribos. Darbo rinka išliks atspari – nedarbo lygio išaugimo nesitikime. Tuo tarpu atlyginimai ir toliau augs gana sparčiu tempu bei ženkliai viršys infliaciją, o tai didins žmonių perkamąją galią ir skatins vartojimą“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, jog po smuktelėjimo pernai, 2024 m. sustiprėjus paklausai vidaus ir užsienio rinkose, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) atsigaus – augimo tempas galėtų siekti 1,6 proc., o 2025–2027 m. paspartėti iki 2,9 proc. vidutiniškai per metus.

Nepaisant pernai kiek ūgtelėjusio nedarbo, užimtų gyventojų skaičius šalyje padidėjo 1,4 proc., o laisvų darbo vietų pasiūla išliko aukšta. Numatoma, kad atsigaunant ekonominiam aktyvumui darbuotojų paklausa išliks stipri, todėl užimtų gyventojų skaičius 2024 m. padidės 0,5 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,7 proc.

Scenarijuje projektuojama, jog šiemet darbo užmokesčio augimas bus nuosaikesnis nei pernai, tačiau išliks pakankamai spartus ir sudarys 8,6 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais (2025–2027 m.) vidutinis darbo užmokestis galėtų augti po 5 proc. per metus.

Tiek šiemet, tiek kitais metais darbo užmokesčio augimas reikšmingai viršys kainų augimo tempą. Numatoma, kad 2024 m. infliacijos tempas mažės sparčiau nei manyta praėjusių metų pabaigoje ir sudarys 1,9 proc.

Mažesnę infliaciją lems šiuo metu vyraujanti palanki ir palyginti stabili situacija energijos, maisto žaliavų rinkose, palankesnės neenerginių importuojamų prekių kainų tendencijos, energijos žaliavų kainų prielaidos. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais infliacijos tempas turėtų išlikti artimas 2 proc.

Tęsiantis namų ūkių disponuojamų pajamų augimui ir infliacijos mažėjimui, gyventojų perkamoji galia toliau stiprės. Šiemet namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti 3,1 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais (2025–2027 m.) toliau gerėjant gyventojų finansinei padėčiai namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti kiek sparčiau – po 3,4 proc. kasmet.

Investicijos Lietuvoje pernai augo 10,6 proc. Reikšmingai prie bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo (BPKF) pokyčio prisidėjo investicijos į statybų projektus ir produktyviosios investicijos. Labiausiai prie dviženklio BPKF augimo tempo prisidėjo investicijos į kitus pastatus ir statinius, kurių raidai įprastai didelę įtaką daro ES fondų lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas. Išliekant sugriežtintai ECB pinigų politikai, 2024 m. numatomas nuosaikesnis investicijų augimas – išlaidos BPKF galėtų augti 3,5 proc.

Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais (2025–2027 m.) sėkmingai prisitaikius prie finansavimo sąlygų pokyčių, esant stabilesnei išorės aplinkai, išliekant poreikiui didinti energetinį efektyvumą bei spręsti įtampos darbo rinkoje klausimą išlaidų BPKF augimo tempas galėtų paspartėti iki 5,4 proc.

Scenarijuje numatoma, jog palankesnė pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų raida lems nuosaikų eksporto atsigavimą. Projektuojama, jog šiais metais prekių ir paslaugų eksporto (palyginamosiomis kainomis) metinis pokytis sieks 3,5 proc. Numatant užsienio paklausos spartesnį augimą vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, tikėtina, kad 2025–2027 m. šio rodiklio metinis augimas galėtų siekti 5,2 proc.

Ministerija pažymi, kad scenarijus sudarytas vis dar esant išskirtinai dideliam išorės aplinkos nestabilumui ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygoms, tęsiantis aktyviems kariniams veiksmams Ukrainoje bei geopolitinėms įtampoms ir esant sugriežtintai monetarinei politikai.

Taip pat egzistuoja ir teigiamos rizikos, tokios kaip stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti fiskalinė politika, investicijų į ginklų sistemas padidėjimas, sparčiau įgyvendinami Europos žaliojo kurso ir kiti ES lėšomis finansuojami projektai, palankesnės demografinės tendencijos ir kvalifikuotų darbuotojų imigracija, spartesnis perėjimas prie žaliosios energetikos.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją