„Šis planas buvo rengiamas su Vyriausybės programa, jis atliepia programos nuostatas, buvo patvirtintas 2021 m. Vyriausybės protokoliniu nutarimu, po intensyvių derybų su socialiniais partneriais, visuomene. Įvyko bent 50 įvairiausių viešų pristatymų, diskusijų Seimo komitetuose, gauta bent 300 įvairiausių pasiūlymų ir stebina kai kurių politikų, po 2 metų, atradimas vis dar kažko naujo tame dokumente“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.
„Supranti, kad kai kurie politikai nežino ar nenori žinoti, kas buvo įsipareigota Europos Komisijai. Europos Komisija atliepdavo tą kontekstą, kuris yra šiandien, t.y. karo ir energetinės krizės, ji šiame kontekste yra pasiūliusi naujų instrumentų. Lietuva tų instrumentų kontekste yra pasiūliusi EK atnaujinti mūsų „Naujos kartos Lietuva“ planą įtraukiant paskolas, kad būtų galima investuoti į verslo konkurencingumą ir atsparumą, kad būtų investuojama į atsinaujinančią energetiką“, – tvirtino ji.
Ministrės manymu, be mokesčių paketo pakeitimų, kurie buvo įtraukti į planą „Naujos kartos Lietuva“, EK net nebūtų patvirtinusi šalies plano RRF lėšoms gauti.
„Atsižvelgiant į užsitęsusias diskusijas dėl mokestinių rodiklių pakeitimų, EK yra pasiūlyta peržiūrėti terminus pačių mokestinių rodiklių priėmimo. Visgi, po pastarųjų mėnesių diskusijų su EK, sakyčiau, kad ji nėra linkusi peržiūrėti mokestinių rodiklių terminų ir netgi atvirkščiai, siūlo didinti ambiciją mokestinio paketo kontekste“, – sakė politikė.
„Matome strateginį valstybės interesą ir pasiūlėme nelengvus, bet reikalingus sprendimus. EK mūsų mokesčių sistemos netobulumus mato kaip esminį trikdį keliauti vakarietiškos ekonominės gerovės link“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad vasario pabaigoje Europos Komisija (EK) patvirtino teigiamą preliminarų pirmojo Lietuvos 2022 m. lapkričio 30 d. pateikto mokėjimo prašymo pagal RRF fondo dalies rodiklių vertinimą. Išnagrinėjusi Lietuvos valdžios institucijų pateiktus duomenis, EK nusprendė, kad tinkamai pasiektas 31 iš tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytų 33 rodiklių. Lietuva tuomet pateikė prašymą gauti 565 mln. eurų, pirmojo mokėjimo metu šaliai buvo pervesta 542 mln. eurų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra tvirtinusi, kad Lietuvai gavus per 0,5 mlrd. eurų pirmojo mokėjimo prašymo RRF fondo lėšų, dar 26 mln. eurų lėšų yra sulaikyta.
Su antruoju mokėjimo prašymu EK numatoma atsiskaityti už 17 rodiklių, iš kurių šiai dienai jau pasiekta dešimt.
Antrąjį mokėjimo prašymą EK planuojame teikti po „Naujos kartos Lietuva“ plano keitimo patvirtinimo, kuris numatytas rudenį. Finansų viceministrė Vaida Markevičienė yra tvirtinusi, kad atsiskaičius už rodiklius, antruoju mokėjimu bus gauta 230 mln. eurų.
Finansų ministerija oficialiai yra pateikusi EK papildytą „Naujos kartos Lietuva“ planą su 1,8 mlrd. eurų papildomų investicijų.
Kelių finansavimas 2024 m. – toks, kokį valstybė pajėgi skirti
Seimo komitetui ir asociacijai siūlant 2024 m. biudžete numatyti 217 mln. eurų daugiau lėšų kelių priežiūrai, G. Skaistė sako, kad tam suplanuota suma – tokia, kokią šiuo metu pajėgi skirti valstybė.
„Mūsų nuomone, žmonių pajamų didinimas, krašto apsaugos stiprinimas, švietimo susitarimo įgyvendinimas, šiandien yra esminiai prioritetai. (Kelius – ELTA) siūloma finansuoti tiek, kiek valstybė šiuo metu yra pajėgi“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė G. Skaistė.
Seimo Ekonomikos komitetas antradienį vienbalsiai pritarė asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui kitų metų biudžete numatyti 217 mln. eurų didesnę sumą Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) negu dabartiniame projekte. Tokiu atveju, vietoje planuotų 543 mln. eurų, KPPP 2024 m. būtų skirti 860 mln. eurų. Asociacija siūlo KPPP skirti visas vinječių pajamas ir 80 proc. akcizo, kuris sumokamas už automobilių kurą.
Vis tik ministrė pažymi, kad Vyriausybė negali iš anksto tam tikroms sritims numatyti atskirų mokestinių pajamų, kadangi visos surenkamos mokestinės lėšos skirstomos iš bendro biudžeto.
„Priminsiu Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris pasakė, kad visos mokestinės pajamos keliauja į valstybės biudžetą. Ir nėra jokių lipdukų ant surenkamų pajamų, kurie pasakytų, kam jie turi būti nukreipti“, – teigė G. Skaistė.
„Tai yra biudžeto pajamos ir Vyriausybė paskirsto pagal tuos prioritetus, kuriuos mano šiandien esant reikalingiausiais“, – akcentavo ji.
Ministrė dar pažymėjo, kad kelių priežiūra, be kita ko, bus finansuojama iš laikinojo bankų solidarumo įnašo, kuris galios iki 2025 m.
„Ateinančiais metais jo planuojama surinkti 280 mln. eurų, iš kurių pusė keliauja per Susisiekimo ministerijos asignavimus dvigubos paskirties keliams. Pirmiausia, turbūt, tai bus „Via Baltica“ projektas“, – kalbėjo G. Skaistė.
„130 mln. eurų taip pat keliaus kelių tiesimui. Tą kažkaip linkstama pamiršti“, – pabrėžė ministrė.
Valstybės biudžeto projekte keliams iš viso numatyta 715,3 mln. eurų: 543 mln. eurų KPPP lėšų, dar 130,5 mln. eurų planuojama surinkti iš laikinojo bankų solidarumo įnašo. Beveik 42 mln. eurų norima skirti iš Europos Sąjungos Europos infrastruktūros tinklų priemonės.
2023 m. KPPP sudaro 543,2 mln. eurų, bendra suma kelių priežiūrai ir plėtrai – 617 mln. eurų.
2024 m. valstybės pajamos sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Skeptiškai vertina prezidento siūlymą numatyti galimybę skolintis gynybai
G. Skaistė skeptiškai vertina prezidento siūlymą kitų metų biudžete numatyti galimybę skolintis gynybai iki 3 proc. nuo BVP. Ministrė akcentuoja, kad norint tvariai finansuoti krašto apsaugos papildomą plėtrą, reikia numatyti ir tvarius pajamų šaltinius, nes ateinančių metų biudžetas, pasak jos, ir taip „įtemptas“.
„Matome, kad biudžetas tikrai yra įtemptas ir šiuo metu ekonomikos augimas, kuris yra numatomas ateinantiems metams, tikrai yra pakankamai ribotas, matome ir lėtėjančią ekonomiką visoje Europos Sąjungoje. Todėl tikėtis, kad kažkaip reikšmingai geriau atrodys valdžios sektoriaus balansas metų gale, yra pakankamai sudėtinga“, – „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.
„Todėl jeigu iš tiesų norima tvariai finansuoti krašto apsaugos papildomą plėtrą, reikėtų numatyti ir tvarius pajamų šaltinius, kaip mūsų kaimynai yra padarę“, – taip pat pažymėjo ji.
Ministrė taip pat pabrėžia, kad Vyriausybė jau yra ženkliai padidinusi krašto apsaugos finansavimą.
„Padarėme viską, kas nuo mūsų priklausė, kad krašto finansavimas būtų padidintas. Ir jis nuo kadencijos pradžios išaugo dvigubai: nuo 1 iki 2 mlrd. eurų“, – sakė ji.
ELTA primena, kad prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys tikina, jog Lietuva turi realias sąlygas ateinančių metų biudžete papildomai pasiskolinti iki 175 mln. eurų gynybai. Pasak jo, jeigu sąlygos leistų, šie pinigai galėtų būti skirti Vokietijos brigadai skirtos infrastruktūros plėtrai ir divizijos šalyje steigimui.
„Šiais metais planuojame, kad mūsų biudžeto deficitas bus 2 proc. Mūsų gynybos išlaidos, perskaičius ir prisumavus solidarumo mokesčio pajamas, kurios buvo priskirtos Krašto apsaugos ministerijai, bus 2,76 proc. Tai reiškiasi, 0,24 proc. – apie 175 mln. – mes šiandieną dar galėtume papildomai pasiskolinti“, – sakė prezidento patarėjas”, – antradienį „Žinių radijui sakė“ K. Budrys.
ELTA primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė abejoja, ar kitų metų valstybės biudžete bus numatyta galimybė krašto gynybai skolintis iki 3 proc. nuo BVP. Pasak premjerės, šis Prezidentūros siūlymas negali būti įgyvendintas dėl 2024 m. biudžeto deficito, kuris yra itin artimas fiskalinės drausmės ribai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Prezidentūros siūlymą taip pat vertina atsargiai, nes, pasak jų, kol kas nėra konkrečiai numatyta, kam pasiskolintos lėšos būtų skiriamos.
Praėjusiais metais gynybai skirt 2,52 proc. BVP. Tačiau dar prieš galutinį priėmimą Seime projektas buvo patobulintas ir numatytos galimybės skolintis krašto apsaugai – su sąlyga, kad to būtų imtasi tik atsiradus papildomų lėšų poreikiui. Šį pasiūlymą teikė Prezidentūra.
Vidutinis NT mokesčio tarifas galėtų būti 0,9 proc. ar netgi mažesnis
G. Skaistė tvirtina, kad nekilnojamo turto (NT) mokesčio tarifas, pritarus siūlomam įstatymui, galėtų vidutiniškai siekti 0,9 proc. ar net mažiau. Pasak jos, Vyriausybė pasiūlė vakarietišką NT mokesčio modelį, o plačios „žirklės“ ir 4 proc. tarifas būtų taikomas itin retai, dažniausiai apleistam būstui.
„Mitai apie tūkstantinius mokesčius yra labiau mitas, negu tai, kas yra pasiūlyta. Girdime visuomenėje nuogąstavimus, kad savivaldybės galėtų pritaikyti maksimalius tarifus plačiam ratui gyventojų ir aš manau, kad diskutuojant Seime esame atviri pasiūlymams, kaip būtų galima įsivesti tam tikrus saugiklius, kad savivaldybės nepiktnaudžiautų tokia galimybe“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.
„Žemės mokestyje vidutinis mokestis, kuris yra taikomas, yra 0,9 proc. Tikėtina, kad labai panašus ar netgi mažesnis būtų taikomas ir NT mokesčio atveju. Bet dar liko viena balsavimo stadija Seime, diskusijose galima atliepti ir nuogąstavimus dėl savivaldybių piktnaudžiavimo“, – pažymėjo ji.
Politikė taip pat akcentavo, kad pirmas mokėjimas įvedus mokestį būtų 2026 m., o žvelgiant į dabartinį palūkanų normų kilimą, Europos Centrinis Bankas (ECB) turėtų vidutiniu laikotarpiu imtis palūkanų mažinimo politikos.
„Žvelgiant į dabartinį palūkanų normų pakilimą, manome, kad yra pasiektas pikas ECB palūkanų normų kėlime ir tikėtina, kad norint paskatinti ekonomikos augimą, vidutiniu laikotarpiu ECB imsis palūkanų mažinimo politikos, o mokestis yra ilgalaikis sprendinys“, – sakė ministrė.
