„Ką mes galime įvertinti šiandien, tai yra mūsų tiesioginis eksportas, kuris į Kiniją sudaro vos 1 proc. viso Lietuvos eksporto ir tokiu atveju poveikis nebūtų ženklus“, – trečiadienį Finansų ministerijos surengtame ekonominės raidos scenarijų pristatyme sakė G. Skaistė.
Finansų ministrė akcentavo, kad dėl Pekino spaudimo nukentėjusiems verslams jau yra rengiamos valstybės pagalbos priemonės, tokios kaip apyvartinės paskolos, kurias administruos nacionalinė plėtros įstaiga „Invega“. Taip pat G. Skaistė užsiminė, kad yra rengiamos priemonės, leisiančios įmonėms lengviau persiorientuoti į kitas rinkas.
„Drauge su Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengiame tam tikras priemones, kurios galėtų padėti tiesiogiai nuo šios situacijos nukentėjusiems verslams. Tai yra ir apyvartinės paskolos, kurias teiktų „Invega“, tiek ir priemonės, kurios galėtų prisidėti prie rinkų diversifikavimo. Tam bus skirtos papildomos lėšos, kad įmonės galėtų susirasti kitus eksporto taškus“, – tikino ji.
Visgi ministrė pabrėžė, kad būtina vertinti ne tik tiesioginius Kinijos veiksmų padarinius. Lietuva, pasak jos, šiame konflikte neturėtų būti palikta viena. Pasak politikės, Vyriausybės atstovai dėl susiklosčiusios situacijos bendradarbiauja ir su užsienio partneriais.
„Reikia vertinti ir antrinį efektą, kuris galėtų būti dėl neproporcingų Kinijos veiksmų, mūsų nuomone. Kalbame, vertiname tiek su Užsienio reikalų ministerija, tiek su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kaip minimizuoti galimus antrinius poveikius tiek per pokalbius su užsienio partneriais, Europos Komisija, JAV“, – aiškino G. Skaistė.
ELTA primena, kad Taivanui atidarius atstovybę Vilniuje, Kinija apribojo savo diplomatinius santykius su Lietuva. Taip pat suintensyvėjo Kinijos ekonominis spaudimas, Lietuvos įmonėms yra sudaromos kliūtys vykdyti veiklą Kinijos rinkoje. Gruodžio pradžioje Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitų sistemos, todėl sutriko Lietuvos produkcijos importas į Kiniją.
