„Tarptautinis valiutos fondas yra atnaujinęs ateinančiam laikotarpiui atnaujinęs savo projekcijas. Ir parodė tam tikrą persilaužimo momentą lūkesčiuose, kad visgi pagerino prognozes pagaliau, po kelių laikotarpių, kai buvo bloginamos. Panašiomis nuotaikomis gyvena ir Europos komisija. Kuomet aptarėme Briuselyje su Europos komisarais, bei Europos centriniu banku tendencijas, kurios yra matomos.
Tai visgi lūkesčiai yra gerėjančia linkme. Tą patį turbūt rodo ir lūkesčiai turbūt tiek ir Lietuvos vartotojų, tiek ir verslo lūkesčiai. Matome, kad sausyje yra persilaužimas lūkesčių gerėjimo prasme“, – ketvirtadienį Prezidentūroje teigė G. Skaistė.
Finansų ministrė tikino, kad nors artėjantys metai bus dalinai neprognozuojami, bet JAV, Kinijos ir Europos ekonomikų parodytas atsparumas ir geresnės, negu tikėtasi, situacijos leidžia į ateinančius metus žiūrėti optimistiškai.
„Taip pat žvelgiant į artėjančius metus, tiek ir Finansų ministerija, tiek kitos institucijos – Europos Komisija, Lietuvos bankas, visi prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika išliks augimo kelyje. Ir nepaisant to, kad neapibrėžtumas yra didelis, tiek JAV ekonomika ir Kinijos ekonomika atrodo geriau, negu buvo galima tikėtis paskutiniu laikotarpiu. Europa taip pat geriau susidorojo su energetikos krize geriau negu buvo galima tikėtis. Tad žvelgiant į artėjančius metus galima matyti kažkiek to optimizmo“, – aiškino ministrė.
Tikimasi iki metų galo konsoliduoti keturias nacionalinės plėtros įstaigas į vieną
Taip pat G. Skaistė išdėstė, kaip sudaromas Nacionalinės plėtros fondas, sujungiant UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA), UAB Valstybės investicijų valdymo agentūrą (VIVA) ir UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondą (ŽŪPGF). Ji tikisi, kad įstaiga pradės pilnu pajėgumu veikti 2023 metų pabaigoje.
„Žvelgiant į mūsų Nacionalinės plėtros fondą, tai yra keturių nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas į vieną įstaigą: VIPA, VIVA, ŽŪPGF ir INVEGA. Tikimės iki metų pabaigos procesą užbaigti. Yra jau suformuota per tarptautinę aplinką atrinkta stebėtojų taryba. Bus formuojama vykdomoji valdyba ir tikimės, kad įstaiga galės pilna apimtimi pradėti veikti šių metų pabaigoje“, – aiškino ministrė.
Pasak ministrės, pabaigus šį procesą, smarkiai išaugs galimos teikti investicijos, kas turės pozityvų efektą Lietuvos ekonomikai. Jos tikinimu, prioritetinės sferos, kur šie pinigai bus skiriami: žaliojo kurso įgyvendinimas, energetinis saugumas, investicijos į inovacijas.
„Tikimės, kad po visų šių pokyčių su Europos Sąjungos struktūrinių fondų ateinančia parama pavyks portfelio investicijas, kurios yra šioje įstaigoje nuo iki dabar turėtų 4 mlrd. padidinti iki 8 mlrd. Ir tai tikrai bus postūmis Lietuvos ekonomikai“, – teigė G. Skaistė.
„Turbūt esminiai prioritetai, kuriuos ši įstaiga turėtų užtikrinti, tai lūkesčiai dėl žaliojo kurso įgyvendinimo politikos, energetinio saugumo, investicijos į inovacijas kuriant aukštesnę pridėtinę vertę“, – pridūrė ji.
RFF fondo finansai ateina su tam tikrais tematiniais ir turinio apribojimais
Finansų ministrė taip pat aiškino, kaip Lietuva turi pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) paskoline dalimi. Pasak jos, projektai, kuriems skirti Lietuvai likę 2 mlrd. eurų gali būti naudojami tik projektams siekiantiems žalinimo ir skaitmenizacijos.
„Ši galimybė ateina su tam tikrais tematiniais ir turinio apribojimais. Tai reiškia, kad projektai turi būti įgyvendinti ir užbaigti ir jų rezultatas gautas iki 2026 metų pabaigos. Tai reiškia, kad projektai turėtų būti gana parengtoje stadijoje tam, kad galėtų būti finansuojami iš šio instrumento. Ir jie turi prisidėti prie žalinimo tikslų, prie skaitmenizacijos tikslų. Arba tai turi būti dideli tarpvalstybiniai projektai arba atitikti Lietuvos specifikai taikomas rekomendacijas“, – aiškino G. Skaistė.
„Tai nėra, kad mes galime tiesti kelius ar asfaltuoti žvyrkelius iš šių pinigų“, – pridūrė ji.
Politikė priminė, kad ši suma ateityje privalės būti grąžinta. Todėl, anot jos, tikimasi resursus panaudoti plėtojant atsiperkančias priemones, kaip kad atsinaujinančią energetiką.
„Ir kas labai svarbu prisiminti, tai kad visgi tai yra skola. Tai reiškia, kad Lietuvos gyventojai turės tai grąžinti per artėjančius laikotarpius. Tad mūsų lūkestis buvo formuoti priemones, kurios yra atsiperkančios. Tai reiškia, kad mes investuojame į atsinaujinančia energetiką per paskolas ir kitas panašias priemones“, – tikino ji.
Pajamos turėtų būti apmokestinamos pagal tai, kiek uždirba, o ne pagal vykdomą veiklos formą
G. Skaistė irgi aiškino, kokios šešios tematinės grupės matomos mokesčių pakeitimo diskusijoje. Anot jos, vienas iš pagrindinių aspektų šiuose pakeitimuose būtų tai, kad pajamos būtų apmokestinamos pagal uždarbį, o ne pagal tai, kokia veiklos forma yra vykdoma.
„Kaip jau ne kartą esu minėjusi, kad mokesčių pakeitimų diskusiją esame suskirstę į šešias tematines grupes. Dvi iš jų galbūt labiau pristatytos visuomenei: tai būtų aplinkosaugos mokesčiai, taip pat nekilnojamo turto mokesčio modelio pakeitimas. Kitos keturios grupės kiek mažiau žinomos.
Tai gyventojų investavimo ir taupymo modelio sukūrimas. Antroji grupė yra verslo investicijų paskatų skatinimas. Trečioji yra sektorinės pelno reguliavimo išimtys, kurios dabar yra taikomos dabar. Ketvirtoji yra gyventojų pajamų mokesčio tam tikras suvienodinimas atitinkant tarptautinių investicijų rekomendacijas“, – komentavo ministrė.
„Kad visgi, pajamos turėtų būti apmokestinamos panašiau pagal tai, kiek uždirba, o ne tai, kokią veiklos formą vysto“, – pridūrė ji.
G. Skaistė taip pat pažymėjo, kad susitikime buvo paliestas ir pelno mokesčio lengvatos į naujas technologijas investuojančiam verslui klausimas. Jos teigimu, šiuo metu siūloma pratęsti šią lengvatą dar penkeriems metams.
„Tai antroji iš šių keturių, kurios nėra plačiau pristatytos visuomenei grupė yra būtent verslo investicijų skatinimas. Tai siūlymas yra pratęsti šiuo metu galiojančią investicinio projekto lengvatą. Ji metams kainuoja apie 106 mln. eurų. Siūlymas yra pratęsti ją dar penkeriems metams ir pažiūrėti kas darosi ir kokia yra investicinė aplinka“, – paminėjo ji.
