„Daugelį metų Lietuvos skolos aptarnavimo kaštai nuosekliai mažėjo. Jeigu anksčiau tai sudaryto tikrai ženklią biudžeto dalį, tai pastaruoju metu tai tikrai turi tendenciją mažėti. Manome, kad ateinančiais metais, nepaisant priimtų sprendimų, skolos aptarnavimo kaštai tiek 2022, tiek 2023 m. turėtų būti panašūs“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Skaistė.
Artėjančiame posėdyje ECB Valdančioji taryba taip pat gali paskelbti apie naują antifragmentacijos priemonę, skirtą sumažinti euro zonos skolinimosi kainų skirtumus. Finansų ministrė pabrėžė, kad pirmiausiai reikėtų pamatyti patį Banko siūlomą modelį, tačiau kartu ji akcentuoja, jog tokios centrinio banko priemonės gali turėti neigiamą poveikį šalių norui toliau laikytis fiskalinės drausmės.
„Labai svarbu, kad visos šalys narės būtų traktuojamos vienodai ir turėtų vienodas galimybes, teises. Todėl bet kokie specialūs režimai tikrai turėtų būti vertinami labai atsargiai, vertinant ir tolimesnį poveikį, motyvaciją elgtis atsakingai“, – tvirtino G. Skaistė.
Ketvirtadienį į pinigų politikos posėdį ketinanti susirinkti ECB Valdančioji taryba daugiau nei po dešimtmečio turėtų paskelbti apie bazinių palūkanų normų didinimą. Tačiau neatmetama, kad pinigų politikos formuotojai kartu gali pristatyti ir naują priemonę, skirtą mažinti euro zonos valstybių skolinimosi kaštų atotrūkiui.
Apie naujos priemonės poreikį imta kalbėti po to, kai bankui nusprendus birželį užbaigti skatinamąją turto pirkimo programą ir nuo liepos imtis palūkanų normų didinimo, ėmė augti euro zonos šalių fragmentacijos mastas, reiškiantis, kad labiau įsiskolinusių šalių narių biudžeto deficito padengimas pareikalaus kur kas didesnių kaštų.
Nors 19 euro zonos šalių ir naudojasi ta pačia valiuta, tačiau kiekviena sudaro savarankiškus biudžetus ir prisiima skolinimosi įsipareigojimus, dėl to Centrinio Banko planai padidinti bazines palūkanų normas mažiau fiskaliai drausmingų šalių skolinimosi kainą išaugina labiau nei deficito išvengiančioms šalims.
Todėl siekdama nuraminti rinkas ECB Valdančioji taryba birželio viduryje po įvykusio skubaus neplanuoto susitikimo pareiškė, kad „taikys lankstumą“ reinvestuojant į obligacijas, siekdama sumažinti didėjančias skolinimosi išlaidas pažeidžiamiausioms euro zonos narėms. Bankas taip skelbė pagreitinsiąs darbą kuriant „naują fragmentaciją mažinančią priemonę“, kurią būtų galima panaudoti toliau mažinant įtampą obligacijų rinkoje.
Nors Valdančioji taryba jau akcentuoja, kad tęs „lankstų“ jų turimo obligacijų portfelio lėšų reinvestavimą, taip siekdama sumažinti spaudimą skolos vertybinių popierių rinkoje, antroji priemonė, kurios galėtų imtis ECB – nauja turto supirkinėjimo programa, kuri galėtų veikti kaip atsarginis variantas, siekiant pasilikti galimybę kontroliuoti obligacijų pajamingumų skirtumus.
Tai, kad esama politinio nesutarimo dėl šios priemonės poreikio, iliustruoja ir kai kurių ECB Valdančiosios tarybos narių pasisakymai. Vokietijos Bundesbanko vadovas Joachimas Nagelis anksčiau akcentavo, kad naujosios priemonės naudojimas būtų pateisinamas tik „išskirtinėms aplinkybėms“ ir esant konkrečioms sąlygoms.
Vokietijos centrinio banko vadovas pabrėžė „fiskalinių sąlygų“ svarbą, kurios, pasak jo, neleistų euro zonos šalims naujosios priemonės traktuoti, kaip tam tikro leidimo joms imtis išlaidavimo vien pagal jų pageidavimą.
