Taip pat, anot jos, nėra galimybės sankcionuoti tik „Vičiūnus“, tad siekiant stabdyti jų veiklą Rusijoje, reikėtų imtis drastiškų priemonių – apriboti bendrą maisto pramonės veiklą.
„Europos Sąjunga sankcionuoja tam tikras sritis, o maisto pramonei tai netaikoma. Ir kol ji nėra sankcijų objektas, įmonė elgiasi teisiniuose rėmuose. Bet kitas aspektas – moralinis, nes Lietuva yra viena iš karščiausių Ukrainos rėmėjų. O štai, jeigu įmonė nepasitraukė iš Rusijos, jai pradėjus karą, tai reiškia, kad tas santykis išlieka ambivalentiškas“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
„Aišku, įmonė turėtų rinktis labiau remdamasi moraliniu aspektu“, – pabrėžė ji.
Ji paminėjo, kad „Vičiūnų“ įtraukimas į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą yra gera žinia, nes gali veikti kaip paskatinimas bendrovei keisti požiūrį.
„Tikrai, kai ukrainiečiai įtraukė šią įmonę į „juodąjį sąrašą“, tai buvo gera žinia Lietuvai“, – sakė ji.
Sausio 4 d. Ukrainos nacionalinės kovos su korupcija agentūra (NKKA) paskelbė, jog įtraukė „Vičiūnų grupę“ į tarptautinį karo rėmėjų sąrašą.
Po to, kai Rusija pradėjo plataus masto Ukrainos invaziją, 2022 m. kovo pradžioje Lietuvos įmonių grupės vadovas Šarūnas Matijošaitis pranešė, kad bendrovė iš Rusijos rinkos pasitrauks per 3–4 mėnesius. Tačiau paaiškėjo, kad „Vičiūnai“ veiklos Rusijoje nestabdo – bendrovė nėra pardavusi Kaliningrado srities mieste Sovietske veikiančios gamyklos, kuri toliau tęsia veiklą. Perrinktas Kauno miesto meras V. Matijošaitis yra ne kartą sakęs, jog bendrovė iš Rusijos rinkos palaipsniui traukiasi, ieško pirkėjo gamyklai.
