Siurprizas daugiabučių gyventojams: nuo dabar mokėsit ir už tai, kuo nesinaudojat

Kai kurie pirmuose ir antruose devynaukščių pastatų butuose gyvenantys klaipėdiečiai jau sulaukė nemalonios staigmenos - namo administratorių pateiktose rugsėjo mėnesio sąskaitose jiems priskaičiuotas mokestis už... lifto eksploataciją. Pasirodo, taip dar rugpjūtį nusprendė Vyriausybė.

Tačiau tiek jos vadovas Algirdas Butkevičius, iš „Vakarų ekspreso" išgirdęs apie tokią naujovę, tiek aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, tiek ir daugiabučių sritį kuruojančio Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, kuriam tokia žinia irgi buvo staigmena, tvirtina, kad tai tikriausiai nesusipratimas ir žada, jog jis bus ištaisytas.

Nutarė dar rugpjūtį

Viename I. Simonaitytės g. devynaukščio pirmajame aukšte dviejų kambarių bute gyvenanti pensininkė Elytė negalėjo patikėti savo akimis, kai rugsėjo mėnesio „Vingio būsto" sąskaitoje pamatė eilutę „Lifto eksploatacija" - 1,96 Eur be PVM.

„Iš pradžių galvojau, kad klaida, tačiau apačioje dar parašyta: „Remiantis 2015 08 05 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 831 mokestis už liftą skaičiuojamas visiems savininkams. Jeigu 1-2 aukšto savininkai liftu nesinaudoja, jiems neskaičiuojama tik už sunaudotą elektros energiją. Informuojame, kad po UAB „Vingio būstas" derybų su liftus prižiūrinčia įmone, Jūsų namo liftų priežiūros mėnesinę kainą pavyko sumažinti nuo 310,74 iki 225 Eur/mėn be PVM". Kaip daugiau nei pasityčiojimu galima vadinti tokį valdžios sprendimą? Padidina pensiją keliais eurais, o paskui įvedą tokio pačio dydžio mokestį už tai, kuo net nesinaudoji?" - piktinosi pensininkė.

„Vingio būsto" sąskaitoje minimas Vyriausybės sprendimas iš tiesų egzistuoja. Juo buvo panaikinti nuo 2001-ųjų galioję Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatai ir patvirtinti nauji Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai.

Senuosiuose pavyzdiniuose nuostatuose nebuvo nė žodžio apie liftą, o naujųjų IV skyriaus „Patalpų savininkų mokėjimų ir įmokų apskaičiavimas" rašoma, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja „už lifto naudojimą ir priežiūrą - pagal lifto priežiūros pirkimo sutartyje nustatytą lifto priežiūros kainą ir sunaudotos elektros energijos kiekį, kuris nustatomas pagal lifto elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis; jeigu namo pirmojo ar antrojo aukšto patalpų savininkai (naudotojai), patekdami į savo patalpas, liftu nesinaudoja, jiems neskaičiuojamas mokėjimas už lifto elektros energiją".

Vyriausybės spaudos tarnybos teigimu, tokį nutarimą inicijavo Aplinkos ministerija.

Nutarimo projektų rengėjais Spaudos tarnyba įvadino Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorę Elvyrą Radavičienę, Būsto skyriaus vedėją Ramūną Šveikauską ir vyriausiuosius specialistus Jūratą Kaklauskienę bei Vytautą Jonaitį. Iš jų vakar pavyko pakalbinti tik J. Kaklauskienę. Ji teigė, kad nauji nuostatai buvo ruošiasi todėl, kad dar 2012-ųjų gegužę buvo priimti atitinkami Civilinio kodekso pakeitimai.

„Nuostatai turėjo įsigalioti dar 2013-aisiais, bet ilgai užtruko jų derinimas su įvairiomis institucijomis ir suinteresuotomis pusėmis", - aiškino specialistė.

Anot jos, iki šių nuostatų priėmimo iki šiol iš tikrųjų galiojo nuostata, kad pirmo ir antro aukšto gyventojai, nesinaudojantys liftu yra atleidžiami ir nuo jo išlaikymo mokesčio.

„Tačiau teisės aktai nurodo, kad liftas yra daiktas, o ne paslauga. Jis - bendrojo naudojimo nuosavybė. Buvo ir nemažai bylų būtent dėl liftų, pagal kurių rezultatus bei Teisingumo ministerijos, kitų institucijų pateiktas pastabas ir buvo formuluojamas galutinis straipsnis", - aiškino J. Kaklauskienė.

Teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2003-aisiais priimtoje jo nutartyje byloje A. V. prieš UAB „Kiškių būstas" buvo konstatavęs, kad "ieškovės subjektinė teisė atsisakyti naudojimosi liftu paslaugų ir šiai daliai tenkančių mokėjimų yra ginama, tačiau tai neturi įtakos jos - kaip bendraturtės - pareigoms, kurios kyla iš įstatymu jai suteiktų pareigų dalyvauti bendro turto išlaikyme".

J. Kaklauskienė aiškino, kad teismo minima teisė „atsisakyti naudojimosi liftu paslaugų ir šiai daliai tenkančių mokėjimų" buvo reglamentuota taip, kad pirmo ir antro aukšto gyventojai gali nemokėti tik už liftui sunaudojamą elektros energiją, o už jo eksploataciją (priežiūrą) turi mokėti. Tačiau tokia nuostata reiškia, kad pirmo-antro aukšto gyventojai dabar atleidžiami tik nuo kelis kartus mažesnio mokesčio, nes už liftui sunaudojamą elektrą dviejų kambarių apie 50 kv. m ploto butui kas mėnesį reikia mokėti tik apie 30 euro centų.

Įmanoma nemokėti?

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Butų ir energetikos poskyrio vedėjo Algio Gaižučio, kol galiojo 2001-aisiais Vyriausybės patvirtinti pavyzdiniai nuostatai, tol įvairios savivaldybės tuos pačius dalykus traktuodavo skirtingai.

„Todėl ir mes, ir kitos savivaldybės prašydavome Aplinkos ministerijos, kad būtų visas suvienodinta. Todėl ir atsirado Vyriausybės patvirtinti visiems administratoriams privalomi nuostatai. Tokia dabar yra Vyriausybės valia, tad žmogus prieš įsigydamas butą pirmame ar antrame aukšte jau turėtų tai įvertinti. Gyventojai gali prašyti administratoriaus, jog jis pateiktų paaiškinimus arba sutartį su lifto priežiūros bendrove, kad būtų aišku, už ką konkrečiai mokamas būtent tokio dydžio mokestis. Jei atsakymas netenkina, jie gali kreiptis į Savivaldybę ir mes išsiaiškinsime, ar sutartis yra tinkama. Kita vertus, Klaipėdoje, ko gero, yra 1-3 tokias paslaugas teikiančios bendrovės, tad konkurencija nėra labai didelė", - aiškino A. Gaižutis.

Tuo metu Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų (Būsto rūmai) prezidentas Juozas Antanaitis yra įsitikinęs, kad net esant tokiam Vyriausybės nutarimui, viską lemia patys gyventojai.

„Svarbiausia šioje situacijoje - koks yra gyventojų bendraturčių sprendimas? Visi Vyriausybės nutarimai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir negali versti žmonių savo bendrą nuosavybę valdyti ir prižiūrėti vienaip ar kitaip. Šiandien kaip tik Vilniuje renkasi bendrijų, administratorių, savivaldybių ir ministerijų atstovai, kad būtų pasiektas vienodas šio Vyriausybės nutarimo traktavimas. Tikrai nėra dogma, kad kitų aukštų gyventojų daugiau ir jie garantuotai nuspręs, kad už lifto eksploataciją turi mokėti ir kaimynai iš pirmo bei antro aukšto. Juk yra visokių situacijų. Visgi negalima ignoruoti ir faktų, kad kartais pirmo aukšto gyventojai kyla liftu į svečius pas aukščiau gyvenančius kaimynus. Arba antro aukšto gyventojai su sunkiais nešuliais kyla į trečią aukštą ir leidžiasi žemyn, nes laiptais lengviau leisti, o ne kilti į viršų. O ir naujuose daugiabučiuose dabar gana dažnas reiškinys, kai liftas ir iš antro aukšto leidžiasi žemyn ne tik į pirmą aukštą, bet ir į rūsį ar parkingą. Taigi, bendraturčiai turėtų apsispręsti atsižvelgdami į realią situaciją, nes juk būna ir neįgaliųjų teises ginančių organizacijų pretenzijų dėl to, kad užvirinus antrame aukšte esančias liftų duris ribojama neįgalių asmenų judėjimo laisvė", - aiškino J. Antanaitis.

Moka dar ne visi

Bendrovės „Mano būstas", valdančios daugumą uostamiesčio administratorių, tarp kurių - ir „Vingio būstas", atstovas spaudai Paulius Ugianskis aiškino, kad visuose namuose, kur yra liftai, yra ir jų elektros energijos apskaita.

„Jai yra skirta atskira eilutė sąskaitoje. Tad pirmo-antro aukšto gyventojai nuo šiol mato eilutę „lifto eksploatacija", o gyvenantieji aukščiau - ir „lifto elektra", - aiškino P. Ugianskis, pabrėžęs, kad mokestis už lifto eksploataciją, kaip ir visi kiti, paskirstomas pagal plotą.

Anot jo, pagal liftų prižiūrėtojams būtina mokėti kas mėnesį, nes pagal sutartis jie įsipareigoja „atlikti daug darbų: nuo techninės priežiūros iki remonto".

Pasak P. Ugianskio, pirmo-antro aukšto gyventojai nuo tokio mokesčio gali būti atleidžiami, jei kiti gyventojai sutiks sumokėti jiems tenkančią dalį.

Įmonių grupei „Civinity" priklausančių „Vitės valdų" direktorius Vaidas Barakauskas teigė, kad šį mėnesį dar nespėjo įtraukti tokio mokesčio į pirmame-antrame daugiabučių aukštuose esančių butų sąskaitas.

„Bet už spalį jau tikrai reikės mokėti, nes privalome vadovautis tais Vyriausybės patvirtintais nuostatais. Toks mokestis, kaip ir visi kiti bus skaičiuojamas pagal buto plotą. Atskiri elektros skaitikliai liftuose yra visur - tiek senos statybos, tiek naujo daugiabučiuose. Jei gyventojai nuspręstų kitaip, mokestis pirmo ir antro aukšto gyventojams galėtų būti ir neskaičiuojamas. Mano asmenine, nuomone, mokėti už tai, kuo nesinaudoji nereikėtų", - sakė V. Barakauskas.

Vienos didžiausių Klaipėdos daugiabučių namų savininkų bendrijų „Bandužiai" pirmininkė Ligita Girskienė teigė, kad ir jai užkliuvo ir minėtųjų nuostatų punktas dėl mokesčio už liftą. Jis bendrijos pirmų-antrų aukštų butų savininkams irgi dar nepaskaičiuotas.

„Tas punktas - labai kontroversiškas. Viena vertus, liftas yra bendrojo naudojimo objektų apraše, ir už jo priežiūrą turėtų mokėti visi bendrasavininkiai. Kita vertus, kodėl turi mokėti tie, kurie negauna jokios paslaugos? Čia gal teisininkai turėtų išaiškinti tokią situaciją. Įsivaizduoju, kas laukia manęs per netrukus vyksiantį susirinkimą, kai gyventojams turėsiu pateikti informaciją net tik apie kiemų valymo, bet ir lifto mokestį", - nuogąstavo L. Girskienė.

Kodėl turi mokėti?

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas: „Pirmą kartą girdžiu apie tai. Tikriausiai vėl Aplinkos ministerija pripainiojo. Kodėl žmonės turi mokėti už tai, kuo nesinaudoja? Juk būna, kad antrame aukšte liftų durys net užvirinamos. Lygiai tas pat būdavo su balkonais, kai neturintieji balkono gaudavo sąskaitas už kitų balkonų remontą, kol mes komitete nesiėmė svarstyti šio klausimo. Galbūt į įstatymą reikės perkelti atitinkamas nuostatas ir dėl liftų, kad nebūtų tokios nesąmonės".

Premjeras Algirdas Butkevičius: „Taip tikrai neturi būti. Duosiu atitinkamą pavedimą, kad būtų ištaisyta. Teikėjas tikriausiai buvo Aplinkos ministerija, dabar pat norėjau vyriausybiniu ryšiu susisiekti aplinkos ministru, bet jis išvykęs į komandiruotę. Nepaisant to, tikrai neužmiršiu ir pasirūpinsiu šiuo reikalu.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas: „Tikrai tokia nuostata neatrodo teisinga. Aišku, gali būti įvairių interpretacijų, kad galbūt pirmo aukšto kaimynas kelias liftu pas aukščiau gyvenantį, bet iš esmės tai atrodo neteisinga. Dažniausiai teisės aktų projektus kuria grupė žmonių, o ministrui tenka labai daug kur pasirašinėti, kartais net ir po tuo, su kuo pats nenorėtum sutikti. Bet kokiu atveju būtinai peržiūrėsime šią nuostatą, nes viskas gali būti peržiūrėta ir pakeista. Ačiū, kad domitės ir pranešate".