Lygina su laimėjimu loterijoje
Neseniai paaiškėjo, kad prezidentūra rudenį ketina teikti įtstatymo pakeitimus, susijusius su II pensijų pakopa.
„Delfi“ kalbintas prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Vaidas Augustinavičius tikino, kad numatyta leisti gyventojams kartą gyvenime išsiimti ketvirtadalį II pakopoje sukauptų lėšų.
Pensijų fondų atstovai, kalbėdami apie numatomą siūlymą, buvo gana skeptiški.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis aiškino, kad jiems toks siūlymas atrodo neparemtas racionaliais skaičiavimais bei argumentais.
„Šiek tiek populistinis, paveiktas artėjančių rinkimų. Sunku pasakyti, kaip tokio siūlymo įgyvendinimas prisidėtų prie pensijų sistemos tikslo – siekti, kad papildomai kaupdami gyventojai gautų kuo didesnę, poreikius atitinkančią ir orų gyvenimą leidžiančią užsitikrinti pensiją.
Galėčiau tokį prezidentūros siūlymą prilyginti savotiškam loterijos bilietui, žadančiam laimėjimą visiems – laimėjome, pasidžiaugėme, o kas toliau?“, – klausė jis.
Kaip svarstė, nors ta dalis atsiimtų pinigų žmonėms trumpuoju laikotarpiu praskaidrintų gyvenimą, tačiau ilgalaikių problemų neišspręs.
„Ir kas gali paneigti, jog tuomet kartą ketvirtadalį sukauptų lėšų jau išsiėmęs žmogus nepanorės išsiimti dar vieno?
Prezidentūra siūlo, jog asmuo galėtų išsiimti lėšas kada tik panorėjęs. Matant, kokios nuotaikos pensijų sistemos atžvilgiu šiuo metu tvyro visuomenėje, labai tikėtina, jog atsiradus galimybei išsiimti pinigus čia ir dabar, ja neabejotinai pasinaudos daug gyventojų ir greičiausiai dauguma juos išties išleis vartojimui. Tai didintų ir taip aukštą infliaciją Lietuvoje“, – teigė T. Gudaitis.
Jis teigė, kad paskaičiuoti, kiek tiksliau pinigų galėtų būti išsiimta įsigaliojus tokiam įstatymo pakeitimui – neįmanoma.
„Detalių skaičiavimų šiuo klausimu nesame atlikę, o spekuliuoti sumomis, kurios, tikėtina, neatitiktų realybės, nenorime.
Šiuo atveju yra visiškai neaišku, kiek žmonių iš 1,4 mln. kaupiančiųjų realiai pasinaudotų galimybe pasiimti ketvirtadalį, o gal mažesnę dalį sukauptos sumos, be to, visų kaupiančiųjų sukauptos sumos skiriasi, taip pat nežinome, ar pasiimti pinigus būtų aktualu daugiau, ar kaip tik mažiau sukaupusiems dalyviams, todėl konkrečios sumos prognozuoti ir įvardinti negalime“, – sakė jis.
Suskaičiavo, kiek galėtų būti atsiimta
Vienas indeksinių pensijų fondų valdymo įmonės „Goindex“ įkūrėjų Marijus Kalesinskas teigė, kad reikėtų remtis kitų patirtimi ir mokytis iš jų klaidų, o ne jas kartoti.
Jis priminė, kad 2021-aisiais Estijoje buvo leista kaupiantiesiems išsiimti visas santaupas iš II pensijų pakopos kaupimo, o tai padarė apie 25 proc. gyventojų.
„Tačiau reikšminga dalis iš kaupimo išimtų pinigų nukeliavo į trumpalaikį vartojimą. Tai dar labiau pašokdino vartojimo kainų infliaciją – Estijoje ji tuo laikotarpiu tapo aukščiausia euro zonoje, o žmonės, kurie išsiėmė pinigus iš kaupimo, senatvėje gaus ženkliai mažesnes pensijas. Estijos centrinis bankas skaičiuoja, kad iki 30 proc. mažesnes“, – teigė jis.
Kaip pabrėžė, bendrai leisti atsiimti sukauptas lėšas, kurios skirtos pensijai, pačiam kaupiančiam nėra geras sprendimas.
„Reikia suprasti, kad taip žmogus savotiškai „apvagia“ save senatvėje ir tai nėra nieko gero.
Tas pats galioja, jei, pavyzdžiui, būtų leista nebemokėti įmokų Sodros pensijai, kur kiekvienas dirbantysis irgi kaupia savo pensiją pirmoje pakopoje.
Atrodytų, juk gerai – dėl tokio sprendimo šiandien dirbantysis gautų daugiau pinigų į rankas, bet nepagalvojama, kad ateityje jo pensija dėl to bus ženkliai mažesnė. Tad tai būtų trumparegiškas sprendimas.
Valstybės, ją atstovaujančios valdžios, rolė yra matyti ilgesnį laikotarpį ir užtikrinti discipliną, kuri būtina ir naudinga patiems žmonėms. Valdžia turi užtikrinti, kad pensijos sulaukęs gyventojas neskurstų. O demografinės prognozės, skaičiavimai rodo, kad tam reikalingas papildomas kaupimas – nieko nedarant, stebuklingai tai neišsispręs. Tad valdžia turėtų skatinti kaupti pensijai papildomai, o ne išlaidauti šiandien rytdienos sąskaita“, – aiškino jis.
Kaip skaičiavo, jei minėtas siūlymas būtų priimtas ir apie pusė kaupiančiųjų juo pasinaudotų, dabartiniais duomenimis, apie 800 mln. Eur būtų išimta iš kaupimo II pensijų pakopoje.
„Skaičiavimas paprastas – šiuo metu viso II pakopoje žmonės yra sukaupę finansinio turto už 6,5 mlrd. Eur. Jei pusė dalyvių (0,5) pasiimtų ketvirtį (0,25) turto, tai sudarytų 6,5x0,5x0,25=apie 800 mln. Eur“, – teigė jis ir aiškino, kad tai įneštų didelio neapibrėžtumo.
Sako, kad gali sugriauti sistemą
INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui tikino, kad toks prezidentūros siūlymas gali skaudžiai atsiliepti.
„Pasiūlymas leisti kartą išsiimti ketvirtadalį II pakopoje sukauptos sumos – ne vienintelis siūlymas reformuoti pensijų kaupimo sistemą ir tai, turbūt, yra viena didžiausių rizikų ir dalykų, kurie pensijų kaupimo sistemą, kuri veikia jau beveik 20 metų, gali sugriauti. Gyventojams nekelia pasitikėjimo tai, kad sistema nuolat reformuojama, kai norėtume būti ramūs ir užtikrinti dėl savo pensijos. Ypač kai pasiūlymai susiję ne su galimybe gauti didesnę pensiją, o atvirkščiai – kad iki pensijos sukauptume mažiau.
Formuluojant siūlymą leisti atsiimti dalį lėšų, reikėtų kalbėti ir apie konkrečias aplinkybes, kokiomis pinigai gali būti išimami, pavyzdžiui, netekus šeimos maitintojo, susirgus kritinėmis ligomis pagal baigtinį sąrašą ar kitomis konkrečiomis aplinkybėmis.
Pasaulyje yra pavyzdžių, kai pensijų kaupimo lėšas valstybės leidžia panaudoti kitiems tikslams. Pavyzdžiui, Islandijoje per krizę buvo leista dalį pensijų fonduose sukauptų lėšų panaudoti būsto paskolų įmokoms padengti, kad žmonės neparastų pagrindinio būsto. Tačiau tai turi būti išimtiniai atvejai, kurie privalo būti numatyti ir aprašyti“, – kalbėjo ji.
Kaip tikino, kartu toks pasiūlymas reiškia ir tai, kad pensijų kaupimo fondams tektų ir draudimo funkcija, kuri šiuo metu yra aiškiai atskirta.
„Kita vertus, tokie atvejams, kaip kritinės ligos, traumos ar maitintojo netekimas yra skirtas gyvybės draudimas.
Jeigu lėšų išėmimas būtų besąlygiškas, tuomet klausimas, ar nuo išimamų lėšų nereikėtų valstybei grąžinti papildomų skatinamųjų įmokų, nes jos skiriamos tam, kad gyventojai kauptų iki pensijos.
Šiuo metu sunku vertinti, kiek žmonių išsiimtų lėšas ir kokios tai sumos būtų, tačiau reikia suprasti, kad tokia suma sumažėtų tų pačių gyventojų kaupimas pensijai, o atėjus laikui gauti išmokas, jos, suprantama, būtų mažesnės ir tas pats pensijų kaupimo dalyvis būtų nusivylęs kaupimo rezultatu“, – sakė D. Kolmatsui.
Pasak jos, tikėtina, kad didžioji dalis žmonių atsiimamų lėšų niekaip neinvestuotų, o jas išleistų vartojimui. Tą rodo ir Estijos pavyzdys – ten apie pusę lėšų žmonės išleido tiesiog pirkiniams, apie 20 proc. – buitinei technikai. Tačiau tik mažiau nei 1 proc. gyventojų pasirinko kitas ilgalaikio investavimo priemones arba padengė dalį turėtų paskolų.
Be to, dažniausiai gyventojai ieško galimybių pensijų kaupimą nutraukti kai rinkos krenta ir pensijų fondų rezultatai būna neigiami, kaip pavyzdžiui, 2022-aisiais. Tai, kad rinkos svyruoja ir pasitaiko blogesnių metų, yra normalu, bet jeigu tuo metu, kai fondų vertė nukritusi, žmogus dar nusprendžia ir atsiimti lėšas, tai ypatingai nepalanku“, – sakė ji.
Prezidentūra: niekur sistema dar nesugriuvo
Gitano Nausėdos patarėjas Vaidas Augustinavičius anksčiau „Delfi“ pasakojo, kad daugeliui esant nepatenkintiems sistema ir iš jos besitraukiantiems pasirenkant nekaupti, valstybės požiūriu tai yra aiškus signalas, kad reikia reaguoti.
„Kitose šalyse išsiimti dalį lėšų galimybė egzistuoja. Tai yra tarsi papildoma likvidumo priemonė, kuria gyventojai gali pasinaudoti esant sudėtingai ligai ar finansinei krizei. <...> Pas mus Lietuvoje to nėra“, – teigė jis.
Buvo aiškinta, kad ir EBPO yra pabrėžusi, kad leidžiant atsiimti dalį sukauptų lėšų iš II pakopos, tai didintų pensijos kaupimo patrauklumą, pritrauktų daugiau kaupiančiųjų.
„Ji (sistema-red.) taptų patrauklesnė dėl galimybės dalį lėšų išsiimti anksčiau laiko.
Šiuo metu gyventojai mano, kad jų lėšos pensijų fonduose yra įkalintos. Tai reiktų pakeisti įtvirtinant teisę dalį lėšų išsiimti anksčiau.
Jokioje Vakarų Europos šalyje sistema nesugriuvo tik dėl to, kad yra sudaroma galimybė dalį lėšų atsiimti. Priešingai, patrauklumas II pakopoje tik išaugo“, – sakė V. Augustinavičius.
Estai pinigus išleido vartojimui
Redakcija primena, kad Estijoje 2021-aisiais buvo leista atsiimti pinigus, sukauptus II pakopoje. Tokia galimybe tada pasinaudojo maždaug ketvirtadalis estų.
Visgi atlikti tyrimai parodė, kad sukauptas ir atsiimtas lėšas gyventojai išleido vartojimui, o ne toliau investavo ir taip rūpinosi savo senatve.
Taip pat įdomu tai, kad norėdami atsiimti lėšas estai turėjo susimokėti mokesčius, o norėdami sugrįžti į sistemą ir vėl kaupti, tai gyventojai galės padaryti tik po dešimtmečio.
„Luminor investicijų valdymas“ pensijų produkto vadovė Aistė Paliukaitė dar anksčiau platintame pranešime teigė, kad toks sprendimas estams skaudžiai atsilieps, o pasekmes jie dėl mažesnės pensijos pajus tik po 30-40 metų.
