Bendrovės gamyklos Kalvarijoje ir Druskininkuose dirba nuostolingai, todėl įmonės vadovas yra nusprendęs trauktis iš rinkos. Neseniai atsisakyta šukuotinių verpalų gamybos. Po mėnesio ar dviejų planuojama uždaryti vilnos dažymo cechą.
Prarado pirkėjus
„Prieš trejus ketverius metus dar gaudavo pelno, bet pastaruoju metu situacija prastėja. Anksčiau mūsų produkcijos užsakydavo daugelis stambių vietos įmonių, pavyzdžiui, „Sparta“ ar „Vilnius“. Tačiau jie rado, kur to paties nusipirkti pigiau“, – apie prarastą rinką pasakojo S.Pranckūnas.
Jis pabrėžė, kad stambūs užsakovai diktuoja bendradarbiavimo sąlygas, ilgina atsiskaitymo terminus.
Pavyzdžiui, prekybos tinklas „Maxima“ perka daug, tačiau už labai nedidelę kainą.
„Jie reklamuoja mūsų produkciją visuose prekybos centruose, net Latvijoje, todėl sutinkame parduoti beveik už savikainą“, – bendradarbiavimo privalumus nurodė S.Pranckūnas.
Maitina eksportas
Šiuo metu „Lama“ Lietuvoje parduoda tik 10 proc. pagaminamos produkcijos. Vietos pirkėjai, anot direktoriaus, dažniau renkasi pigesnius kiniškus ar turkiškus gaminius.
Jais rinka pripildoma per turgus, prekybos bazes ir centrus. Didžiąją dalį siūlų eksportuojama į Latviją, šiek tiek parduodama estams, danams ir vokiečiams. Per mėnesį bendrovė pagamina apie 10 t siūlų.
„Paklausiausi vilnoniai ir pusvilnoniai siūlai, jiems gaminti atsivežame vilnos žaliavos ir Naujosios Zelandijos ir Australijos“, – pasakojo „Lamos“ direktoriaus pavaduotoja Dalia Zinkevičiūtė.
Ji pabrėžė, kad per pastarąjį dešimtmetį įmonė siūlų kainas didino nesmarkiai, tačiau gamybos sąnaudos augo sparčiai.
Skaičiuoja nuostolius
Vienos didžiausių šalyje siūlų gamybos bendrovių Marijampolės „Vernitas“ direktorius Kęstutis Liubinas neslėpė, kad įmonės situacija prastėja.
„Šiemet dirbame nuostolingai, jau nežinau, ką daryti. Vieni – bankrutuoja, kiti – dar bando laikytis, bet čia tik laiko klausimas. Lengvoji pramonė pasmerkta žlugti“, – kalbėjo Marijampolės verslininkas.
Jis pabrėžė, kad ne viskas buvo padaryta, kad šios šakos atstovai išsilaikytų. Stojant į Europos Sąjungą reikėjo išsikovoti, kad lengvoji pramonė būtų prioritetinė pramonės šaka.
Šiuo metu didžiąją dalį produkcijos bendrovė eksportuoja į Rusiją ir Ukrainą. Pernai „Vernito“ apyvarta siekė 60 mln. litų, šiemet planuojama 5 mln. mažesnė. Įmonėje dirba 640 darbuotojų.
Rado nišą
Kol vieni gamintojai ieško išlikimo būdų, kiti jau taikosi į jų vietą. Neseniai Klaipėdoje ir Kretingoje siūlų parduotuves atidariusi individualios įmonės „Inekta“ savininkė Inesa Uktverienė planuoja plėsti prekybos tinklą kituose šalies miestuose.
„Siūlų pasiūla didžiulė, bet kokybiškų rasti sudėtinga. Mano parduotuvėse bus didelis siūlų asortimentas“, – pasakojo I.Uktverienė. Mezgti skirtą specializuotą žurnalą leidžianti verslininkė tikina, kad naujose parduotuvėse bus galima rasti visus siūlus, kuriais rekomenduojama megzti žurnale.
Ji pabrėžė, kad pigius siūlus siūlančių bendrovių konkurencija vietos rinkoje yra didžiulė, tačiau naujovių, išskirtinių gaminių atvežama labai nedaug.
Guodžia permainos Kinijoje
Neseniai Kinijos pramonės regionuose viešėjęs Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas Jonas Karčiauskas drąsina vietos verslininkus. Anot jo, didžiausią konkurenciją Lietuvos gamintojams sudarančioje Kinijoje situacija keičiasi: darbuotojai pradeda reikalauti socialinių garantijų, didesnių atlyginimų, todėl produkcijos savikaina didėja.
Be to, pramoniniuose regionuose trūksta darbuotojų, ypač kvalifikuotų, galinčių dirbti su kompiuterizuotais įrengimais.
„Tie, kurie Lietuvoje išsilaikė iki šio laiko, jau pradeda matyti šviesą tunelio gale. Lengva nebus, bet Kinijos jėgos silpsta“, – sakė J.Karčiauskas. Kur kas didesniu galvos skausmu pramonininkams, anot jo, netrukus taps energetikos išteklių brangimas.
