Pasak Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko K. Starkevičiaus, kaimyninėse ES šalyse registruotos laikinojo įdarbinimo įmonės naudojasi spraga ir siunčia darbuotojus dirbti į Lietuvą, apeidamos Lietuvos priežiūros institucijas bei jų nustatytus reikalavimus, nes joms negalioja UTPĮ numatyti apribojimai.

„Tokiu atveju, nuo komandiruotų darbuotojų darbo užmokesčio mokami mokesčiai sumokami kitose šalyse, dėl to Lietuvos biudžetas praranda dalį įplaukų“, – sako K. Starkevičius.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas J. Džiugelis įsitikinęs, kad siūlomi priimti UTPĮ pakeitimai padės spręsti labai rimtą darbuotojų trūkumo problemą mūsų šalyje, kuri yra kliūtis toliau augti ekonomikai bei yra paskata infliacijai.

„Manau, kad laikinojo įdarbinimo modelis gali padėti sumažinti įtampą šalies darbo rinkoje, ypač jei suteiksime Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonėms tokias pačias galimybes, kokias turi jų kolegos gretimose šalyse. Daugelis Lietuvos įmonių, kurios neranda kitų galimybių, kaip patenkinti savo žmogiškųjų resursų poreikį, ir negali pačios ieškoti darbuotojų užsienyje, turės trečią alternatyvą. Joms nereikės rinktis tarp atidėtos verslo plėtros ar „šešėlinių“ tarpininkų, vežančių darbuotojus iš Lenkijos. Lietuvos verslai galės pasinaudoti legaliomis Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonių paslaugomis, jei siūlomos pataisos Seime sulauks palaikymo“, – teigia J. Džiugelis.

Laikinasis įdarbinimas (dar vadinamas „darbo nuoma“) – tai Europoje ir pasaulyje populiarus darbo santykių modelis, paslauga, kuri suteikia bendrovei galimybę pasamdyti darbuotoją tiesiogiai, jo neįdarbinant savo įmonėje.

„Tai leidžia bendrovėms, priklausomoms nuo sezoniškumo, verslo cikliškumo, esančioms spartaus augimo ar permainų etapuose, lanksčiai valdyti žmogiškuosius resursus. Lietuvoje trūkstant žmogiškųjų resursų, darbuotojai yra pritraukiami ir iš užsienio. Tai tapo svarbia galimybe šalies verslams, tačiau dėl dabar esančio reglamentavimo ne visos įmonės gali tokia galimybe pasinaudoti“, – pranešime žiniasklaidai pažymi Seimo nariai Justas Džiugelis ir Kazys Starkevičius.

Nors Lietuvos įstatymai numato, kad nuolatiniams darbuotojams ir dirbantiems pagal laikinojo įdarbinimo sutartį, turi būti mokamas vienodas atlygis ir sudaromos vienodos darbo sąlygos, Pasaulinės įdarbinimo konfederacijos duomenimis, dirbančiųjų pagal laikinojo įdarbinimo modelį Lietuvoje oficialiai yra apie 10 kartų mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES).

Seimo nariai Justas Džiugelis ir Kazys Starkevičius tai sieja su diskriminacinėmis nuostatomis Užsieniečių teisinės padėties įstatyme (UTPĮ).

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją