Žmonės ieško ramybės
Kadaise Olando kepurė su įspūdingu skardžiu buvo mėgstama Prūsijos karalienė Luizės pasivaikščiojimo vieta, o viena lankomiausių vietų Lietuvoje – išlieka iki šiol. Nuo Olando kepurės apžvalgos aikštelės atsiveriančiu vaizdu šiemet jau gėrėjosi apie 300 tūkstančių žmonių. Ten kuriami filmai, neretai – peršamasi, tačiau vietiniai sako, kad nuolat besirenkančios kompanijos čia mėgsta šiukšlinti ir triukšmingai ar net su fejerverkais švęsti.
„Eini, žmogus paskui tave eina – jis švelniai šnekasi, negarsiai. Šuniukas eina – ir tas neloja, tai apie kokius čia fejerverkus kalbėti?“, – teigė Olando kepurėje kalbinta moteris.
Jai iš dalies pritarė ir kita pašnekovė.
„Čia yra ramybės oazė. Tai yra nuostabi vieta ir, manau, kad tikrai kažkiek riboti reikėtų. Aišku, ne visiškai. Jaunimas irgi turi teisę atvažiuoti linksmintis ir gėrėtis“, – teigė ji.
Įžvalgomis pasidalijo ir vietinis gyventojas.
„Čia tie gimtadieniai, su tais fejerverkais – pramoga tokia, atvažiuoti prie jūros ir išsikelti savo šventę. Jiems gal gražu, gerai, bet aplinkiniams – žmonės, kurie gyvena, yra nepatenkinti. Maži vaikai iš lovų iššoka“, – pasakojo Karklės senbuvis Petras Bučys.
Vietiniai pasakoja, kad pasidžiaugę fejerverkais žmonės palieka ir šiukšles, o dalis jų – atsiduria jūroje. Triukšmadariams esą nesvarbu, kad jie tai daro kraštovaizdžio draustinyje, kuriame visi vertina ramybę.
„Kantrybės taurė – perpildyta. Kai per vakarą penkios grupės atvažiavo su šampanu ir iššovė fejerverkus, tai, pasirodo, kad jau ta mada kažkaip plinta“, – teigė ekologas Erlandas Paplauskis.
Situacija turėtų keistis.
„Svečiai mūsų sako: mes atvažiuojame į Karklę, kad tai būtų ramybės oazė. Tai jie šitą gauna, bet aš sakau, kad jei čia pradės daugiau tokių dalykų darytis naktimis ar vakarais – negerai bus, bet kaip uždrausti?“, – kėlė klausimą Karklės senbuvis Henrikas Jazbutis.
Pirmieji žingsniai pokyčių link – jau žengti
Raginama gyventojų, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija prašo savivaldybės pagalbos. Siūlo uždrausti pirotechnikos naudojimą arba apriboti bent jau saugomoje teritorijoje.
„Buvo tarybos posėdis ir buvo nuspręsta sudaryti darbo grupę, ar iš viso reikalingas toks pirotechnikos draudimas ir viešosios tvarkos skyrius, sudaręs darbo grupę, pateiks savo nuomonę“, – dalijosi Viešosios tvarkos skyriaus patarėjas Robertas Jonelaitis.
Pareigūnai abejoja, ar tokių draudimų reikia.
„Viešosios tvarkos skyrius mano, kad nėra tikslinga uždrausti naudoti pirotechniką, nes, kad ir saugomose teritorijose, policijos duomenimis, nebuvo gauta jokios informacijos, kad būtų naudojama pirotechnika“, – teigė R. Jonelaitis.
Neaišku ir kaip reikėtų šaudančius kontroliuoti, tačiau vietos gyventojai klausia – kuo viena saugoma teritorija skiriasi nuo kitos, nes Neringoje jau pernai buvo atsisakyta fejerverkų, nutarus, kad unikalus pusiasalis – netinkama vieta tokiai pramogai.
„Mes negalime nurodinėti savivaldybėms, ką joms daryti savo teritorijoje, tai mūsų prašymas, pirmiausia, išnagrinėti galimybę, reglamentuoti būtent bent jau saugomose teritorijose. Yra keli aspektai: kai kuriais atvejais, mes turime ir ornitologinius draustinius, kur yra teritorijos paukščiams ir tokia veikla su tuo yra nesuderinama“, – aiškino Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Darius Nicius.
Dėl fejerverkų turėtų apsispręsti ir kitos savivaldybės.
„Tai yra aktualu Šilutės rajono savivaldybėje, Rusnės saloje. Ten turime ir ornitologinį draustinį, kur yra ir keletas kaimo turizmo sodybų, tai gauname iš vietos gyventojų nusiskundimų“, – teigė D. Nicius.
Kadaise prie Olando kepurės ir vestuvininkai grūdosi, tačiau dabar vestuvių ceremonijoms rasta kita vieta – 7 poros šiemet amžiną meilę prisiekė prie vadinamosios Juodosios tvirtovės.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
