„Pagal dabar galiojančią tvarką, eurais galima atsiskaityti Lietuvoje šalių susitarimu. Pagal pateiktą įstatymų projektų paketą, atsiskaitymo ir mokėjimo priemonė Lietuvoje būtų litas arba euras. Tarkim, nueinate į parduotuvę pirkti duonos, prekės kaina nurodyta litais, o šalia – ir eurais. Pirkėjas pasirinktų jam patrauklesnį atsiskaitymo būdą. Tai būtų pereinamasis laikotarpis iki euro įvedimo. Šios pataisos realizuoja ALDE (Europos Parlamento liberalų ir demokratų aljanso) idėjas skatinti Baltijos šalių ekonomiką“, – teigia G. Navaitis.
Nacionalinė valiuta egzistuotų tol, kol nebūtų prisijungta prie Europos pinigų sąjungos. Tokiu būdu iki euro įvedimo iki minimumo būtų sumažinta pinigų ir finansų nestabilumo rizika ir pereinamasis laikotarpis būtų ne toks rizikingas. Be to, tai leistų šaliai pasinaudoti pinigų sąjungos teikiama nauda, privalumus vardina liberalai.
Jau anksčiau liberalcentristas Artūras Zuokas siūlė valdininkams atlyginimus mokėti eurais.
Paryžiuje įsikūrusio Politinių studijų instituto profesorius Frederic'as Allemand'as anksčiau DELFI teigė, kad Europos Sąjungos (ES) šalis narė, nusprendusi vienašališkai įsivesti eurą, sulauktų politinio spaudimo, iškiltų grėsmė jos gaunamos europinės paramos dydžiui, ji pati sau sukeltų krizės pavojų, jei tiesiog pritrūktų eurų.
