V. Savukynas: biurokratija kaip ta hidra – vieną galvą nukerti – devynios atauga
Idėja masiškai kompiuterizuoti valstybines įstaigas – viena populiariausių. „Lietuvai reikia turėti masiškai kompiuterizuotą, efektyvų valdymą ir biurokratiją. Su dirbtiniu intelektu ir „Blockchain“ arba „Ethereumbei“ bei elektroniniais parašais. Visiškai skaidrų ir su automatinėmis ataskaitomis, vertinančiomis efektyvumą, tokiomis, kurios būtų prieinamos visiems piliečiams“, – taip savo sumanymą apibūdino vienas iš iniciatyvos dalyvių.
Valstybės tarnautojų skaičių, skaitmenizuojant valstybinių įstaigų veiklą, reikia mažinti dešimtadaliu – taip yra sakęs ir ekonomistas Nerijus Mačiulis, pritardamas, kad dalį darbuotojų reikėtų pakeisti dirbtiniu intelektu.
Žinomas žurnalistas Virginijus Savukynas kalbėdamas apie skaitmenizaciją ir galimybę dalį valstybės tarnautojų pakeisti dirbtiniu intelektu įžvelgia ir kitą kliūtį – Lietuva dirbtinio intelekto srityje dar nėra tiek pažengusi, tad tikriausiai tektų ją įsigyti iš užsienio.
„Kitas dalykas – įdiegiant elektronines sistemas, kad ir tas pačias dirbtinio intelekto sistemas, reikia mažinti biurokratų skaičių, nes dabar panašu, kad tos elektroninės sistemos nesumažino biurokratų skaičiaus. Biurokratija kaip ta hidra – vieną galą nukerti – devynios atauga", - sakė jis.
Dabartinės elektroninės platformos – per sudėtingos?
Skaitmenizacijos idėja iš esmės nėra nauja, daugelis valstybinių institucijų turi internetines svetaines. Elektronines paslaugas teikia tokios institucijos kaip Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), Lietuvos policija, yra sukurtas visuotinis administracinių ir viešųjų paslaugų portalas „epaslaugos.lt“.
Pastarajame, Elektroninių valdžios vartų portale, rašoma: „<...> svarbu ne tik perkelti paslaugas į elektroninę erdvę, bet ir padaryti jas lengvai surandamas. Šiuo tikslu sukurtas valdžios teikiamų e. paslaugų portalas – Elektroniniai valdžios vartai, pasiekiami adresu www.epaslaugos.lt. Portale, kurį administruoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, galima rasti informaciją ir nuorodas į visas svarbiausias Lietuvoje teikiamas viešąsias ir administracines e. paslaugas.“
Tačiau sprendžiant iš daugybės siūlymų kurti kažką naujo, susidaro įspūdis, kad dabartinės internetinės svetainės nėra labai populiarios.
V. Savukyno nuomone, pagrindinė to priežastis – jomis naudotis pernelyg sudėtinga.
„Pavyzdys yra mokesčių deklaravimas. Be konsultanto pagalbos tau sunkiai pavyks pačiam juos deklaruoti. Yra padaryta ne taip, kad vartotojui butu patogu. Net nežinau, kam būtų patogu. Visiškai nėra galvojama apie mokesčių mokėtoją. Kai verslas investuoja pinigus, galvojama apie vartotoją ir kad jam būtų patogu. Čia, valstybiniame sektoriuje, apie tai galvojama paskutinėje vietoje. Koks sutapimas, kad reikia dar daugiau žmonių – reikia samdyti konsultantus. Gali prisijungti jų nedarbo valandomis ir tau vis tiek nepavyks visko atlikti – tai irgi pinigai ir bėda. Viena iš didžiųjų“, – teigia pašnekovas.
Žurnalistui V. Savukynui antrina ir buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis, kuris paaiškino, kad tokios svetainės kaip „e.paslaugos“ neprigyja dėl kelių priežasčių.
„Nors ir neefektyvu, pripratome patys rankomis nunešti ir paduoti dokumentus. Norint tai pakeisti elektronine erdve, reikia, kad mūsų kompiuterinės žinios būtų geresnės. Visuomenėje dar gal buvo ir baimės, kad nepavyks, kažkur pradings dokumentai, bet dabar, manau, tas pasitikėjimas jau yra. Tačiau norint, kad žmonės naudotųsi jomis, reikia užtikrinti, kad sistemos paprastos naudoti, patogios, intuityvios ir veikia su įvairiais mobiliaisiais įrenginiais ir skirtingomis naršyklėmis. Mano manymu, Elektroniniai valdžios vartai yra per sudėtingi. Kitas dalykas, reikia daugiau marketingo ir reklamos. Reikėtų nuolat priminti, kad tokia sistema yra, naudokitės ja. Kita vertus, reklamos nereikėtų, kai žmonės pajaustų realią naudą“, – dvi pagrindines priežastis nurodo E. Skrodenis.
Ko sutaupoma skaitmenizuojant valstybinės institucijos veiklą
Anksčiau Lietuvos automobilių kelių direkcijai vadovavęs Egidijus Skrodenis pasidalino patirtimi, kaip skaitmenizacija gali prisidėti prie institucijos veiklos efektyvumo. Buvo sukurtas elektroninis statybos žurnalas ir automatinė defektų nustatymo sistema, leidžianti atrinkti remontuotinus ruožus. Pasak jo, šie pakeitimai leido atsisakyti krūvos ekspertų ir paspartino darbą.
„Kalbant apie valstybinę sritį, nuo greitesnių ir efektyvesnių procesų laimi visuomenė, nes ji gauna ir greitesnį ir, ko gero, kokybiškesnį „produktą“ su mažiau klaidų. Žmogiškųjų klaidų tikimybė didesnė, nei kai tą darbą atlieka skaitmenizuoti mechanizmai. Kalbant apie valstybės valdymą, dažniausiai ten dirba profesionalai. Kuriantys, o ne atliekantys techninį darbą. Sutaupius žmonių resursus techniniams darbams atlikti, vietoje tokių darbų, jie galėtų atlikti kūrybinius, ieškoti valstybę į priekį vedančių sprendimų. Žmonės skundžiasi, kad nespėja visų darbų padaryti, tačiau tai dažniausiai įprastiniai, mechaniniai, pasikartojantys, kurie galėtų būti atlikti automatizuotų procesų metu.
Sritis, kur tikrai dar būtų galima tą skaitmenizavimą išnaudoti – leidimų išdavimas. Jeigu būtų duomenų bazė, kurioje žmogus galėtų suvesti duomenis, sudėti varneles kur reikia ir sistema automatiškai įvertintų, ar jis atitinka kriterijus, susitaupytų žmogiškieji resursai, nereikėtų ilgų derinimo procedūrų. Dar vienas aktualus dalykas – kad apmokėjimas būtų vykdomas per elektroninę bankininkystę. Kaip internetinėse parduotuvėse, taip ir už valstybines paslaugas, ypatingai už leidimų gavimą. Dabar reikia eiti į banką, gauti apmokėjimo šaknelę. Žmonės gaišta ir savo, ir specialistų laiką“, – apie dabartinę situaciją ir savo siūlymus kalba E. Skrodenis
Informacinių technologijų specialisto verdiktas
Kelių dabartinių elektroninių sistemų patogumą vartotojams įvertino informacinių technologijų specialistas Mantas Gudauskas. Vertindamas šias sistemas pagal į UX (vartotojo patirtį) orientuoto dizaino principus pašnekovas kelis pavyzdžius išsyk galėjo pateikti remdamasis asmenine patirtimi. Trumpai, UX (Vartotojo patirtis) – tai žingsnių skaičius iki norimos atlikti užduoties ar gauto atsakymo ir tai, kiek sudėtinga tai atlikti. Visi žingsniai, žemėlapiai turi būti kuo paprastesni ir negluminti vartotojo. Vartotojas turėtų galėti rasti norimą informaciją ir atlikti norimą veiksmą kuo greičiau.
„Dažnai tenka naudotis VMI svetaine. Bendrai, šios svetainės UX yra gan sudėtingas ir komplikuotas. Kažkada startavusi kaip ganėtinai inovatyvi VMI integracija į skaitmeninę erdvę su galimybe tvarkyti daugelį su mokesčiais susijusių klausimų, iš tiesų yra bjaurus biurokratinės informacijos kratinys, sunkiai suvokiamas paprastam mokesčių mokėtojui. Visiškai neatsižvelgta į pagrindinių atsakymų pateikimą paprastai, kurio ieško daugelis. Visa galimybė internetu tvarkyti mokesčius – sveikintina, tačiau realizacija ir pateikimas – prastas“, – teigia specialistas.
Pasak jo, „www.epaslaugos.lt“ yra kiek kitokio pobūdžio svetainė – joje sistemizuota informacija apie valstybines paslaugas ir vartotojas iš šios sistemos yra nukreipiamas į konkrečias svetaines ir šia funkcija pasinaudoti nesudėtinga.
„Viskas atrodo sklandžiai atlikta, be didelių vartotojo patirties klaidų. Jeigu tai yra pagrindinis šios svetainės tikslas, tai sveikintina, patenku iš kažkur, matau, prie ko noriu prisijungti, galimus prisijungimo būdus, suvedu duomenis ir prisijungiu. Kas yra numatyta, tą ir gauni“, – teigia pašnekovas.
Kalbant apie gilesnę svetainės analizę ir jos funkcionalumą, specialistas teigia, kad teko susidurti su kliūtimis ieškant tam tikrų elektroninių paslaugų.
„Surasti norimos paslaugos dokumentų pateikimą sekėsi sunkiai. Susiduriame su sudėtingais biurokratiniais pavadinimais, kas klampina paprasto vartotojo patirtį ir sunkina kelią norint atrasti atsakymą. Pati svetainės išvaizda nėra prasta. Naudojamos ikonėlės, įvairiausi prisijungimo būdai, „švaresnis“ ir „gyvesnis“ informacijos pateikimas. Žinome, kur, ką paspausime ir ką gausime, tačiau kai susiduriame su tekstinėmis nuorodomis, o jos nurašytos iš biurokratinių formų, be gilesnių turinio analizės žinių skęstame informacijos liūne. Atsakymo į norimą klausimą nerandame, o svetainę uždarome“, – taip savo patirtį apibūdino specialistas.
