Specialiose lentynose sukrauti ir perpus pigiau parduodami maisto produktai dažniausiai būna trumpo galiojimo. Čia įprastai galima rasti pieno gaminių, mėsos ar žuvies.
Prekybininkai pastebi – nukainotą maistą, kurio galiojimas tuoj baigsis, gyventojai perka dažnai. Tačiau ar taip pat mielai būtų perkamas ilgo galiojimo maistas, kurio galiojimo terminas formaliai jau yra pasibaigęs?
Kai kurie parduotuvėse kalbinti pirkėjai sako nematantys problemos, nes ir kiekvieno namuose galima rasti produktų, kurie ilgiausiai stovi ir nesugenda, tačiau kiti teigia, kad niekuomet nepirktų maisto, kurio galiojimo terminas pasibaigęs.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo atšaukti draudimą prekiauti maisto produktais, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs. Pardavinėti būtų leista ilgo galiojimo prekes, ant kurių gamintojai yra nurodę, iki kada produktą suvartoti yra geriausia, tačiau jis nesugenda ir praėjus nurodytam terminui.
„Mes norime leisti ilgiau pardavinėti tas prekes, kurios žymimos užrašu „geriausias iki“. Tai reiškia, kad ir išmestume mažiau maisto, ir jo įsigyti žmonės galėtų pigiau“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Į tokių prekių kategoriją įeina miltai, kruopos, aliejus, cukrus, konservai ir kiti ilgai negendantys produktai. Dalis prekybininkų tokiu siūlymu džiaugiasi.
„Tikrai manome, kad tai yra geras sprendimas. Visų pirma, tai būtų sąlygų suvienodinimas. Mes tokį maistą galėdavome atiduoti maisto bankui, reiškia, galėdavome aukoti, ber pardavinėti – ne“, – sako prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.
Visgi pardavinėti jau nebegaliojančius produktus norėtų ne visi. „Norfos“ įmonių grupės vadovas Dainius Dundulis teigia, kad vis tiek egzistuoja pavojus apsinuodyti.
„Turėtų būti aiškiai reglamentuojama, kiek dienų tokius produktus po termino dar būtų galima parduoti. Arba gamybininkai turėtų nurodyti dvi datas. Visko nesureglamentavus tai gali būti pavojinga“, – mano D. Dundulis.
Tačiau A. Armonaitė tikina, kad ne veltui dirba įvairios tarnybos, kurios užsiima maisto kokybės kontrole. Ministerija tikina, kad naujoji tvarka leistų kovoti su maisto švaistymu, o tai daryti būtina, nes Lietuvoje kasmet išmetama apie 400 tūkst. tonų maisto.
Tuo metu paramos maistu organizacijoms tokie ministerijos siūlymai kelia abejonių, kadangi parduotuvės vaisius ir daržoves, o ne ilgo galiojimo produktus.
„Vaisiai ir daržovės nėra ženklinami jokiais terminais „geriausias iki“. Taip žymimi ilgo galiojimo produktai, kurie iš principo beveik neiššvaistomi. Todėl didelis klausimas, ar dėl tokio pakeitimo tikrai su maisto švaistymu bus kovojama efektyviai“, – sako „Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė.
Prekybininkai abejoja ir tuo, ar tikrai gyventojai pasiryžtų mokėti už nebegaliojančius produktus. Pavyzdžiui, D. Dundulis mano, kad daugelis gyventojų visgi pabijotų pirkti tokį maistą.
„Iki“ atstovė V. Budrienė teigia, kad reikėtų komunikuoti su pirkėjais ir aiškinti, kad su tokiais produktais tikrai yra viskas gerai.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymas dar bus derinamas su atsakingomis institucijomis ir kitomis ministerijomis.
Čia galite pasižiūrėti visą LNK reportažą:
