Tie, kurie senatvei iš anksto nekaupė pripažįsta, kad išsiversti su tokia pensija, kokią dabar gauna – sunku.
„Na nepasakyčiau, kad aš kaupiau. Pensija mano nedidelė, bet prižiūriu anūkus, tai ir priduria man prie pensijos, nes taip tiesiog nepragyvenčiau iš pensijos“, – LNK žinioms pasakojo pensiją gaunanti moteris.
Tačiau net jei galėtų rinktis iš naujo – moteris vis tiek nėra tikra, ar kauptų papildomai.
„Aš pasitarčiau su vaikais, nes jie dabar patarėjai mano“, – teigė ji.
Pastebima, kad jaunimas apie tai, iš ko gyvens senatvėje arba išvis nesirūpina, arba pensijas kaupia, bet nesitiki, kad iš to bus didelė nauda.
Kad motyvacijos būtų daugiau, prie papildomo kaupimo antroje pakopoje prisideda ir valstybė. Kiekvienas, kaupiantis antroje pensijų pakopoje, į fondą perveda 3 procentus nuo savo draudžiamų pajamų. Dar 1,5 procento nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje pridedama iš valstybės biudžeto.
Kai kurie ekonomistai sako, kad toks motyvacijos skatinimas ne tik neveiksmingas, bet ir socialiai neteisingas, mat valstybė remia tik mažą dalį visuomenės nors mokesčius moka visi.
„Yra žmonės, kurių pajamos yra labai nedidelės ir jiems yra įtemptas biudžetas. Tai yra taip, kad daliai žmonių nuo algos iki algos nepakanka lėšų ir, jeigu jie toliau kaups antroj pakopoj, tai jiems reikės skolintis vartojimui“, – teigė Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.
Profesorius tikina, kad valstybė remia net ir turtingiausius, kol mažiausias pajamas gaunantys ir dėl to papildomai nekaupiantys – negauna nieko.
„Lietuvoj štai paradoksas – yra subsidijuojamos ir milijonierių pensijų schemos. Tai jeigu yra bendrovės prezidentas, vadybininkas – jis gauna didžiulį atlyginimą kaip vadybininkas ir dalyvauja antroj pakopoj, ir valstybė padeda jam dar kaupti, nors jis to turto jau yra prisikaupęs“, – aiškino R. Lazutka.
Dabartinė tvarka buvo priimta prieš ketverius metus. Už ją atsakingas tuometis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sutinka, kad tokia sistema neteisinga. Jis teigia besiviliantis, kad tai – tik laikinas variantas kol bus pereita prie profesinių pensijų fondų.
„Kai yra pradėta nuo netinkamų pagrindų šita sistema, tai tada labai sunku ateiti į tinkamus tuos pagrindus“, – LNK žiniose teigė jis.
O Seimo narys Algirdas Sysas teikia Seimui pataisas, kad valstybė jau nuo naujųjų nebefinansuotų pensijų kaupimo antroje pakopoje.
„Fokusas neįvyko, triušio ištraukti iš kepurės nepavyko, tai mokesčių mokėtojų pinigus galima panaudoti žymiai racionaliau visiems“, – teigė jis.
Seimo nario A. Syso skaičiavimu, taip valstybės biudžetas per metus sutaupytų 225 milijonus eurų, tačiau ar neliktų apgauti tie, kurie valstybės pažadais patikėjo ir šiuo metu kaupia antroje pakopoje?
„O ar neapgauti tie žmonės, kurie tikėjo valstybe, kad ir jie gaus, bet nieko negauna?“, – kėlė klausimą A. Sysas.
Anot jo, būtent tie žmonės gauna minimalius atlyginimus ir negali sau leisti dalyvauti šiame kaupime. Seimo teisininkai tokioms įstatymo pataisoms nepritaria. A. Sysas teigia, kad protingesni žmonės kitose šalyse tokius sprendimus jau priėmė, tačiau tuo, kad sulauks valdančiųjų palaikymo – abejoja ir jis pats.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė kol kas nevertina apskritai jokių siūlymų, nors diskusijos dėl antros pensijų kaupimo pakopos užvirė dar metų pradžioje.
„Jų yra tikrai nemažai, nuo labai menkų, kosmetinių, mažų iki tikrai labai radikalių, keičiančių visą sistemą iš esmės, todėl šio pasiūlymo atskirai niekaip nevertinu“, – teigė M. Navickienė.
„Iš Vyriausybės mes iki šiol nesulaukėm nieko. Ministerija kažkokius siūlymus įgarsino, bet nematom nei įstatymų projektų, nei pro Vyriausybę dar nėra praėję, nei, tuo labiau, atėję į Seimą. Tai, mano vertinimu, tai yra skandalingas nesiskaitymas su nuotaikomis visuomenėje“, – teigė buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.
Opozicija dėl antros pensijų pakopos įvairiais klausimais yra kreipusis į Konstitucinį teismą, tad ministrė tikina, kad veiksmų ji nesiims tol, kol nesulauks išvadų.
„Išaiškinimas, vienoks arba kitoks, Konstitucinio teismo gali nulemti, kad visi kiti pasiūlymai turėtų būti svarstomi būtent šio Konstitucinio teismo sprendimo kontekste“, – teigė ji.
Iš šiemet į antrą pakopą naujai įtrauktų beveik 70 000 gyventojų – kaupti atsisakė beveik trečdalis. Neapsisprendę tai turi padaryti iki liepos mėnesio.
Reportažą žiūrėkite LNK:
