Trūksta finansavimo ilgalaikiams tvarkymams
Lapkričio pradžioje, praūžus smarkioms audroms ir lietui, vaizdai pajūryje buvo kraupūs.
„Problema yra. Matome, kad Lietuvoje su klimato kaita liūtys tampa žymiai intensyvesnės“, – teigė Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Vandentvarkininkai sako, kad panašių vaizdų gali tik daugėti.
„Dabar, praktiškai, nebūna nei vienos liūties, kad mes negautume kokios informacijos iš vieno ar kito miesto, kad gatvės tampa upėmis. Mūsų specialistų tai tikrai nestebina“, – teigė Vandens tiekėjų asociacijos vadovas Bronius Miežutavičius.
Anot jo, kritulių surinkimo sistemos – labai nusigyvenusios, o blogiausia, kad ilgalaikiam tvarkymui neskiriama finansų.
„Tų lėšų užtenka tik tam, kad, sakykime, tokį techninį šiandienos aptarnavimą darytų, o požiūrio į priekį daugelyje miestų nėra“, – teigė B. Miežutavičius.
Vienos Vilniaus sodų bendrijos gyventojai sako jau susitaikę, kad, jei bus daug sniego – tai ir čia pavasarį bus daug skęstančių.
„Nuo reljefo priklauso, bet apsemia ir sklypus, ir pačius namus, ir kiemus. Būna problemų, būna“, – teigė susivienijimo „Sodai“ vadovas Romasis Vaitekūnas.
Anot „Kauno vandenų“ vadovo, dabar žmonės, kad neskęstų kiemai, dažnai lietaus vandenį pajungia prie kanalizacijos, bet tada po lietaus patvinsta ne tik vanduo.
„Persikrauna fekalinių nuotekų tinklai ir išsiveržia net per viršų, ir apkraunama nuotakų valyklą neadekvačiai“, – teigė Ramūnas Šulskus.
Siūlo keisti apmokestinimo sistemą
Vandens tvarkymo įmonės sako, kad neišvengiamai reikia spręsti dėl naujo finansavimo šaltinio paviršinėms nuotekoms tvarkyti. Dabar mokestį už lietaus nuotekų tvarkymą moka tik įmonės.
„Manau, reikia teisėtai kelti klausimą dėl ir vartotojų apmokestinimo už teikiamą paslaugą, tai yra gyventojų. Tikrai turi būti atskiras tarifas dėl paviršinių nuotekų tvarkymo“, – teigė „Kauno vandenų“ vadovas.
Aplinkos ministras atsakomybę permeta savivaldybėms.
„Pačios savivaldybės už tą nemokėdavo savo vandentvarkos įmonėms, o vandentvarkos įmonės negalėjo sukurti šitos infrastruktūros. Taigi, savivaldybės turi pradėti tai finansuoti“, – teigė S. Gentvilas.
Vandentvarkininkai sako, kad pinigų dabar gauna tik iš gyventojų rinkliavų. Mokėdami už vandenį, žmonės kartu susimoka už kanalizaciją, tačiau nuotekoms po lietaus ar sniego tvarkyti – lėšų nelieka.
„Nori ar nenori, ateis laikas, kada žmonės supras, kad automobilis paskęsta eilinėje liūtyje“, – teigė B. Miežutavičius.
Tiesa, gyventojams tokios idėjos kelia šypseną ir netgi primena vaikystėje matytus filmus ar girdėtas pasakas.
„Įvedė mokesčius lietui – daržovės buvo nepatenkintos“, – teigė vyras.
„Aš manau, kad bet kuri atsiradusia nauja rinkliava yra truputį nesąžininga žmonių atžvilgiu“, – dalijosi moteris.
Tačiau yra ir pritariančių, kad, norint gyventi be potvynių, susimokėti reikėtų.
„Kodėl ne? Aš pritariu, iš principo, tik reikia žinoti, koks tas mokestis būtų“, – teigė vyras.
Kiti svarsto dėl skaidrumo.
„Aš nežinau – už sniegą, už lietų pradėsime mokėti? Paimkime „Vilniaus vandenis“ – kiek pratratino milijonų, europinių pinigų? Ar racionaliai panaudojo tuos pinigus?“, – kėlė klausimus susivienijimo „Sodai“ vadovas.
Kaltina ir statybas
Dėl potvynių, ypač miestuose, atsakingos ir statybos.
„Daugėja miestuose asfaltuotų ir grįstų erdvių, tai yra plotų, kur natūraliai vanduo nesusigeria į gruntą“, – teigė B. Miežutavičius.
Už statybos reikalavimus atsakinga Aplinkos ministerija ir šioje vietoje ragina susimąstyti bei pasitempti kitus.
„Savivaldybės turi liepti projektuotojams, vystytojams projektuoti ne tik asfalto dangas, bet ir sugeriančias dangas, sukurti nutekėjimo balas“, – teigė S. Gentvilas.
Visą reportažą rasite LNK portale:
