Kitąmet daugiau mokesčių veikiausiai teks mokėti ne tik už brangų nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgus į visus pasiūlymus, nemenką sumą tektų pakloti ir poilsio paskirties būstų savininkams – taip norima užkirsti kelią manipuliacijoms pastatų paskirtimi.
Ozo (keturių tvenkinių) parkas iš paukščio skrydžio
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Primename, kad prieš mėnesį Finansų ministerija pristatė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad jų tikslas – „užtikrinant mokesčių sistemos progresyvumą didinti gyventojų nekomercinės paskirties NT apmokestinimą“.

Įstatymo projektu siūloma ir toliau neapmokestinti gyventojų turto, kurio vertė neviršija 220 tūkst. Eur, o dabartinį 0,5 proc. tarifą palikti tik 300 tūkst. Eur neviršijančiai vertei. Naujas 1 proc. mokesčio tarifas būtų taikomas vertei nuo 300 tūkst. Eur iki 500 tūkst. Eur, o 2 proc. – dar didesnei vertei.

Apskritai ir toliau neapmokestinama būtų gyventojams nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 220 tūkst. Eur.

Paprastai tariant, jeigu buto ar namo vertė yra, pvz., 250 tūkst. Eur, tai NT mokestis būtų 150 Eur per metus ((250 tūkst. – 220 tūkst.) x 0,5 proc.).

Kam dar tektų mokėti mokestį

Finansų ministerijos pateiktas įstatymo projektas užkliuvo Aplinkos ministerijai (AM), siūlanti apmokestinti fiziniams asmenis priklausančius poilsio paskirties statinius ar patalpas. Jos pateiktos pastabos aktualios daugeliui būstą įsigijusių gyventojų:

„Siūlome atsisakyti nustatytos lengvatos fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantiems ar jų įsigyjamiems poilsio paskirties statiniams (patalpoms), kurių bendra vertė neviršija 220 tūkst. Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog praktikoje poilsio paskirties pastatus (patalpas) fiziniai asmenys įsigyja ir naudoja ne poilsiui, o gyvenamajai paskirčiai.

Įsigytus pastatus (patalpas) naudojant ne pagal paskirtį ne tik pažeidžiamas Statybų įstatymas, bet ir iškreipiama teritorijų planavimo, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo esmė, nesukuriama šiems pastatams eksploatuoti reikalinga inžinerinė infrastruktūra, bet ir nepasiekiamas mokesčio lengvatos tikslas.“

Viešumoje buvo nušviesta ne viena istorija, kai Vilniuje (pvz., „Ozo namai“ prie „Siemens“ arenos) ar kituose miestuose poilsio ar kitos paskirties patalpos buvo pardavinėjamos kaip paprasčiausi būtai ar namai. Taigi, priėmus AM pasiūlymą, visi jų savininkai turėtų mokėti NT mokestį.

Be kita ko, ši ministerija siūlo atsisakyti ir dar vienos lengvatos, dabar taikomos nekilnojamajam turtui, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, naudojamam kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai. Esą tokias studijas gali įsigyti ir ne meno kūrėjai, taigi jiems lengvata neturėtų būti taikoma.

Siekia sutvarkyti rinką

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas įsitikinęs, kad naikinti lengvatą reikėtų dėl kelių priežasčių.

Marius Narmontas
Marius Narmontas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis


„Įstatymo logika tokia: lengvata suteikiama ir mokesčiu neapmokestinamos būtiniausios patalpos ar būstas, pastatas ar statiniai. Mūsų supratimu, poilsio paskirties pastatams lengvata neturėtų būti taikoma, nes jie nėra pirmojo būtinumo.

Kita vertus, NT rinkoje susiklostė tokia situacija, kad statomi poilsio paskirties pastatai, tačiau faktiškai jie naudojami kaip gyvenamieji.

Teisės aktai skirtingai reglamentuoja reikalavimus tokiems būstams ir pastatams. Pvz., gyvenamosios paskirties pastatai turi būti storesnių sienų, jiems reikalinga kitokia šiluminė varža, kitokios triukšmo valdymo priemonės nei taikomos poilsio pastatams. Taigi, dėl tokios situacijos apgauname galutinį vartotoją, pirkėją, kuris nusipirko poilsio paskirties pastatus“, – komentavo direktorius.

Jo nuomone, atsisakius taikyti NT mokesčio lengvatą poilsio paskirties turtui, būtų sureguliuota rinka, natūraliai sumažėtų tiek jų pasiūla, tiek paklausa.

„Kitas dalykas – būtina ne tik saugoti pirkėjų teises, bet ir sąžininga konkurenciją, o apsimestiniai poilsio pastatai kaip gyvenamieji sudaro nevienodas sąlygas nekilnojamojo turto vystytojams, statytojams ir panašiai“, – kalbėjo M. Narmontas ir pridūrė, kad vien šiemet buvo pastatyta per 150 poilsio paskirties pastatų.

Departamento direktorius pripažino, kad taikant NT mokestį laikomasi turinio viršenybės prieš formą principas. Dėl to jei žmonės apsigyvena poilsio ar kitos paskirties patalpose, mokestine prasme jos ir laikomos gyvenamosios.

„Turinio viršenybės prieš formą principas mums nelabai tinka urbanistikoje arba NT srityje dėl to, kad valstybė gina vartotojus per teisės aktus. Juose nustatoma pastatų naudojimo paskirtis – dėl to yra poilsio, gyvenamosios, pramonės, komercijos, fermų ir kitos paskirtys.

Valstybė ir yra sukūrusi tą mechanizmą, kad žmones apsaugotų nuo sveikatos sutrikimų ir panašių dalykų – per instaliacinius reikalavimus, per medžiagų naudojimo reikalavimus ir pan. Šioje vietoje mokesčio įstatyme nustatytas principas nelabai koreliuoja su mūsų reguliavimo sritimi. Reikėtų platesnės diskusijos, kaip šias sritis suderinti, nes dabar jos disonuoja“, – apibendrino pašnekovas.

Kam kokia paskirtis naudinga

Paprašytas pakomentuoti AM pasiūlymą naikinti lengvatą poilsio paskirties gyventojų būstui, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius tai vertino neigiamai.

Mindaugas Statulevičius
Mindaugas Statulevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

„AM išskyrė poilsio paskirties Nekilnojamąjį turtą ir suabsoliutino, kad visais atvejais jis yra naudojamas gyvenimui. Mūsų nuomone taip tikrai nėra. Iš tiesų, tikrai dalis turto naudojama pagal nurodytą paskirtį.

Žinoma, kai kai kuriais atvejais galbūt mažesnės kvadratūros būstai buvo įrengiami kaip gyvenami objektai ir juose gyvenama. Bet tik todėl, kad valstybė buvo sukūrusi sąlygas ir deklaravusi, kad toks produktas, tokia būsto forma yra galima gyvenimui, ji neapmokestinama NT mokesčiu, joje galima deklaruoti gyvenamąją vietą. Ji kaip ir visai atitiko gyvenimo kokybės reikalavimus“, – svarstė asociacijos vadovas.

Jo įsitikinimu, AM pasiūlymo įgyvendinimas būtų didelė neteisybė:

„Visiems tiems žmonės, kuriems valstybė buvo suteikusi lūkesčius ir galimybę gyventi neapmokestindama turto, dabar pakeistų žaidimo taisykles. Kaip žinia, mokesčiai galioja ir į priekį, ir atgal. Tokiu atveju jiems atsirastų prievolė mokėti mokestį, o valstybė savo nuomonę jau būtų pakeitusi.“

M. Statulevičius pripažino, kad dėl pastatų poilsio paskirties virsmo į gyvenamąją buvo kilęs ne vienas skandalas.

„Ir Vilniaus savivaldybė buvo išviešinusi daug projektų. Didžioji problema yra dėl paties planavimo. Dėl ko tai atsitinka? Dažnu atveju dėl to, kad sklypas yra tokios paskirties, kad jos negali pakeisti arba greitai pakeisti ir pasiūlyti tuo metu reikalingo produkto, tad ieškoma įvairių išeičių.

Aišku, yra piktnaudžiavimo atvejų, negaliu sakyti. Ar dėl mažesnio automobilių vietų skaičiaus, ar apšviestumo ar kitų išimčių. Bet tai atidėjus į šoną, problema lieka – tai ilgos ir sudėtingos sklypo paskirties keitimo procedūros, pvz., iš komercinės ar kitos į gyvenamą. Galbūt supaprastinus keitimo tvarką, neliktų pačios problemos“, – svarstė pašnekovas.

Anot jo, po diskusijų su meru lyg buvo sutarta, kad naujame Vilniaus bendrajame plane bus ieškoma išeičių, kaip rasti galimybę keisti paskirtis, pvz., tuose rajonuose, kur buvę gamybinės ar administracinės patalpos keičiamos į gyvenamąsias – pvz., įrengiami loftai.

„Mes deklaravome, kad problema yra planavimas, bet nebauskime tų žmonių. Tiek mokestiniai dalykai, tiek kiti ribojimai yra žmonių baudimas. Vieną kartą buvo pasakyta, kad nereikia mokėti esate atleisti, jeigu jūsų vertė iki 220 tūkst. o dabar prašoma susimokėti“, – komentavo direktorius.

Jis pripažino, kad nuo NT paskirties priklauso jo vertė, tačiau nesutiko, kad poilsio paskirtį masiškai pakeitus į gyvenamąją nepelnytai išloš tas verslas, kuris anksčiau žemę pirko ir, pvz., daugiabučius joje statė kaip poilsio statinius.

Teiks kartu su kitais projektais

Teisingumo ministerijai užkliuvo kiti Finansų ministerijos projekto aspektai, esą neaišku, kaip siūlomos įstatymo pataisos atliepia deklaruojamus tikslus:

„Lydimojoje medžiagoje neatskleidžiama, kodėl mokesčių sistemos progresyvumas turėtų būti aktualus tik fizinio asmens nuosavybės teise turimam turtui ir negalėtų būti taikomas ir juridinių asmenų nuosavybės teise valdomam turtui. Šį aspektą siūlytina įvertinti lygiateisiškumo kontekste. Be to, neaišku, kodėl nekilnojamojo turto progresinis apmokestinimas būtų taikomas tik daliai fizinio asmens turto.

Taip pat aiškinamajame rašte nepagrįsta, kodėl atsisakoma mokestinės lengvatos būtent nekilnojamojo turto (arba jo dalies), fizinio asmens naudojamo kulto apeigų reikmenų gamybai bei teikiant laidojimo paslaugas, atžvilgiu, kodėl ši lengvata išskiriama iš kitų.“

Paklausta, kaip vertina kitų ministerijų pasiūlymus, finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė nurodė, kad pastebėtų problemų atmesti negalima:

Daiva Brasiūnaitė
Daiva Brasiūnaitė
© DELFI / Domantas Pipas

„Jos yra spręstinos, tačiau galimi sprendimai reikalauja kompleksinės analizės. Pirma, jie susiję, kaip pažymi ir AM, su Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų pažeidimais, kas neturėtų būti sprendžiama išimtinai mokesčių teisės aktais.

Antra, analizuojant galimus sprendimus kartu būtina įvertinti galiojančios lengvatos socialinį aspektą – pavyzdžiui, kai poilsio paskirties pastatas yra vienintelis fizinio asmens turimas nekilnojamasis turtas ir kartu gyvenamoji vieta.

Atsižvelgiant į tai, manome, kad keliami klausimai spręstini kompleksiškai, peržiūrėjus visus susijusius teisės aktus, siekiant rasti tinkamiausią sprendimą.“

Viceministrės teigimu, pasiūlymai šiam įstatymo projektui yra gauti tiek iš ministerijų, tiek suinteresuotų verslo asociacijų bei savivaldybių asociacijos.

Šis projektas kartu su kitais mokesčių įstatymų pakeitimo projektais, parengtais vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo planą Vyriausybei bus teikiamas kartu su 2018 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Maxima“ nesibylinės dėl vaikams skirtos akcijos (2)

Mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ nusprendė nebesibylinėti su Valstybine vartotojų teisių...

Kaip klaipėdietis mechanikas prasitęsė gyvenimą viena para (87)

Klaipėdietis jūrų laivų mechanikas Valerijus Perminas, 16 metų praleidęs krante, vėl plaukia į...

Penkios priežastys, kodėl piniginėje nebereikia grynųjų (145)

Pasaulyje įsigalint inovacijoms, vis daugiau kasdienio gyvenimo reikalų tampa lengvai...

Olandai nesitveria džiaugsmu: britų nelaimė jiems virto aukso maišu (35)

Amsterdamo Schipholio oro uosto atvykimo salėje iškėlę plakatus su atvykstančiųjų vardais...

Lietuva pasirašė ekonominio bendradarbiavimo susitarimą su Argentina (16)

Penktadienį Buenos Airėse Lietuvos užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius ir...

Top naujienos

Lietuvoje bus karšta kaip pirtyje (1)

Visą savaitę Lietuvoje laikysis šilti, tvankūs ir lietingi orai

Kroatų treneris po finalo: leiskite man pasakyti vieną sakinį teisėjui Deschampsas: ar mes – gražūs čempionai? (276)

Kroatijos rinktinei nepavyko tapti devintąja pasaulio čempione istorijoje – išrinktųjų klube...

Dar viena Šaro pergalė: White'as lieka „Žalgiryje“ Toupane'o ateitis paaiškės greitu metu (2)

Amerikietis Aaronas White'as ir toliau rungtyniaus Kauno „Žalgirio“ komandoje. Praėjusią...

Oskaras Koršunovas Prancūzijos pergalę čempionate sutinka mylimosios šalyje: aplink tik džiaugsmas ir euforija (5)

Šiuo metu teatro festivalyje Pietų Prancūzijoje dalyvaujantys režisierius Oskaras Koršunovas ir...

Nežabota Kremliaus fantazija: NATO pajėgas Baltijos šalyse palygino su naciais (326)

Adažių poligone, Latvijoje, įsikurs tarptautinė NATO divizija „Šiaurė“, – tokia žinute...

Automobilių baterijų ateitis: ką naudosim ir kiek važiuosim? (6)

Pastarąjį dešimtmetį elektriniai automobiliai nebūtų galėję taip sparčiai tobulėti, jei...

Grenlandijoje mokslininkams pavyko užfiksuoti įspūdingą reginį (2)

Rytų Grenlandijoje mokslininkai vaizdo įraše užfiksavo neįtikėtiną įvykį: akimirką, kai...

Prinokę ir žali bananai turi skirtingą poveikį sveikatai: ką reikia žinoti? (16)

Vieni žmonės mėgsta pusžalius bananus, kiti – prinokusius iki rudumo. Tačiau ar tarp tokių...

Macronas šėlo VIP ložėje, Kroatijos prezidentė neatsiliko – dalijo bučinius ranką spaudė Putinas (151)

Pasaulio čempionato finale laimėjusios Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nevaldė...

Kaip Izraelis per 3 minutes numušė 5 sovietų „MiG'us“ (344)

1970 metų liepos 30 dieną Izraelio karinės oro pajėgos iš dangaus nubloškė penkis sovietų...