Kitąmet daugiau mokesčių veikiausiai teks mokėti ne tik už brangų nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgus į visus pasiūlymus, nemenką sumą tektų pakloti ir poilsio paskirties būstų savininkams – taip norima užkirsti kelią manipuliacijoms pastatų paskirtimi.
Ozo (keturių tvenkinių) parkas iš paukščio skrydžio
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Primename, kad prieš mėnesį Finansų ministerija pristatė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad jų tikslas – „užtikrinant mokesčių sistemos progresyvumą didinti gyventojų nekomercinės paskirties NT apmokestinimą“.

Įstatymo projektu siūloma ir toliau neapmokestinti gyventojų turto, kurio vertė neviršija 220 tūkst. Eur, o dabartinį 0,5 proc. tarifą palikti tik 300 tūkst. Eur neviršijančiai vertei. Naujas 1 proc. mokesčio tarifas būtų taikomas vertei nuo 300 tūkst. Eur iki 500 tūkst. Eur, o 2 proc. – dar didesnei vertei.

Apskritai ir toliau neapmokestinama būtų gyventojams nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 220 tūkst. Eur.

Paprastai tariant, jeigu buto ar namo vertė yra, pvz., 250 tūkst. Eur, tai NT mokestis būtų 150 Eur per metus ((250 tūkst. – 220 tūkst.) x 0,5 proc.).

Kam dar tektų mokėti mokestį

Finansų ministerijos pateiktas įstatymo projektas užkliuvo Aplinkos ministerijai (AM), siūlanti apmokestinti fiziniams asmenis priklausančius poilsio paskirties statinius ar patalpas. Jos pateiktos pastabos aktualios daugeliui būstą įsigijusių gyventojų:

„Siūlome atsisakyti nustatytos lengvatos fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantiems ar jų įsigyjamiems poilsio paskirties statiniams (patalpoms), kurių bendra vertė neviršija 220 tūkst. Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog praktikoje poilsio paskirties pastatus (patalpas) fiziniai asmenys įsigyja ir naudoja ne poilsiui, o gyvenamajai paskirčiai.

Įsigytus pastatus (patalpas) naudojant ne pagal paskirtį ne tik pažeidžiamas Statybų įstatymas, bet ir iškreipiama teritorijų planavimo, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo esmė, nesukuriama šiems pastatams eksploatuoti reikalinga inžinerinė infrastruktūra, bet ir nepasiekiamas mokesčio lengvatos tikslas.“

Viešumoje buvo nušviesta ne viena istorija, kai Vilniuje (pvz., „Ozo namai“ prie „Siemens“ arenos) ar kituose miestuose poilsio ar kitos paskirties patalpos buvo pardavinėjamos kaip paprasčiausi būtai ar namai. Taigi, priėmus AM pasiūlymą, visi jų savininkai turėtų mokėti NT mokestį.

Be kita ko, ši ministerija siūlo atsisakyti ir dar vienos lengvatos, dabar taikomos nekilnojamajam turtui, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, naudojamam kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai. Esą tokias studijas gali įsigyti ir ne meno kūrėjai, taigi jiems lengvata neturėtų būti taikoma.

Siekia sutvarkyti rinką

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas įsitikinęs, kad naikinti lengvatą reikėtų dėl kelių priežasčių.

Marius Narmontas
Marius Narmontas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis


„Įstatymo logika tokia: lengvata suteikiama ir mokesčiu neapmokestinamos būtiniausios patalpos ar būstas, pastatas ar statiniai. Mūsų supratimu, poilsio paskirties pastatams lengvata neturėtų būti taikoma, nes jie nėra pirmojo būtinumo.

Kita vertus, NT rinkoje susiklostė tokia situacija, kad statomi poilsio paskirties pastatai, tačiau faktiškai jie naudojami kaip gyvenamieji.

Teisės aktai skirtingai reglamentuoja reikalavimus tokiems būstams ir pastatams. Pvz., gyvenamosios paskirties pastatai turi būti storesnių sienų, jiems reikalinga kitokia šiluminė varža, kitokios triukšmo valdymo priemonės nei taikomos poilsio pastatams. Taigi, dėl tokios situacijos apgauname galutinį vartotoją, pirkėją, kuris nusipirko poilsio paskirties pastatus“, – komentavo direktorius.

Jo nuomone, atsisakius taikyti NT mokesčio lengvatą poilsio paskirties turtui, būtų sureguliuota rinka, natūraliai sumažėtų tiek jų pasiūla, tiek paklausa.

„Kitas dalykas – būtina ne tik saugoti pirkėjų teises, bet ir sąžininga konkurenciją, o apsimestiniai poilsio pastatai kaip gyvenamieji sudaro nevienodas sąlygas nekilnojamojo turto vystytojams, statytojams ir panašiai“, – kalbėjo M. Narmontas ir pridūrė, kad vien šiemet buvo pastatyta per 150 poilsio paskirties pastatų.

Departamento direktorius pripažino, kad taikant NT mokestį laikomasi turinio viršenybės prieš formą principas. Dėl to jei žmonės apsigyvena poilsio ar kitos paskirties patalpose, mokestine prasme jos ir laikomos gyvenamosios.

„Turinio viršenybės prieš formą principas mums nelabai tinka urbanistikoje arba NT srityje dėl to, kad valstybė gina vartotojus per teisės aktus. Juose nustatoma pastatų naudojimo paskirtis – dėl to yra poilsio, gyvenamosios, pramonės, komercijos, fermų ir kitos paskirtys.

Valstybė ir yra sukūrusi tą mechanizmą, kad žmones apsaugotų nuo sveikatos sutrikimų ir panašių dalykų – per instaliacinius reikalavimus, per medžiagų naudojimo reikalavimus ir pan. Šioje vietoje mokesčio įstatyme nustatytas principas nelabai koreliuoja su mūsų reguliavimo sritimi. Reikėtų platesnės diskusijos, kaip šias sritis suderinti, nes dabar jos disonuoja“, – apibendrino pašnekovas.

Kam kokia paskirtis naudinga

Paprašytas pakomentuoti AM pasiūlymą naikinti lengvatą poilsio paskirties gyventojų būstui, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius tai vertino neigiamai.

Mindaugas Statulevičius
Mindaugas Statulevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

„AM išskyrė poilsio paskirties Nekilnojamąjį turtą ir suabsoliutino, kad visais atvejais jis yra naudojamas gyvenimui. Mūsų nuomone taip tikrai nėra. Iš tiesų, tikrai dalis turto naudojama pagal nurodytą paskirtį.

Žinoma, kai kai kuriais atvejais galbūt mažesnės kvadratūros būstai buvo įrengiami kaip gyvenami objektai ir juose gyvenama. Bet tik todėl, kad valstybė buvo sukūrusi sąlygas ir deklaravusi, kad toks produktas, tokia būsto forma yra galima gyvenimui, ji neapmokestinama NT mokesčiu, joje galima deklaruoti gyvenamąją vietą. Ji kaip ir visai atitiko gyvenimo kokybės reikalavimus“, – svarstė asociacijos vadovas.

Jo įsitikinimu, AM pasiūlymo įgyvendinimas būtų didelė neteisybė:

„Visiems tiems žmonės, kuriems valstybė buvo suteikusi lūkesčius ir galimybę gyventi neapmokestindama turto, dabar pakeistų žaidimo taisykles. Kaip žinia, mokesčiai galioja ir į priekį, ir atgal. Tokiu atveju jiems atsirastų prievolė mokėti mokestį, o valstybė savo nuomonę jau būtų pakeitusi.“

M. Statulevičius pripažino, kad dėl pastatų poilsio paskirties virsmo į gyvenamąją buvo kilęs ne vienas skandalas.

„Ir Vilniaus savivaldybė buvo išviešinusi daug projektų. Didžioji problema yra dėl paties planavimo. Dėl ko tai atsitinka? Dažnu atveju dėl to, kad sklypas yra tokios paskirties, kad jos negali pakeisti arba greitai pakeisti ir pasiūlyti tuo metu reikalingo produkto, tad ieškoma įvairių išeičių.

Aišku, yra piktnaudžiavimo atvejų, negaliu sakyti. Ar dėl mažesnio automobilių vietų skaičiaus, ar apšviestumo ar kitų išimčių. Bet tai atidėjus į šoną, problema lieka – tai ilgos ir sudėtingos sklypo paskirties keitimo procedūros, pvz., iš komercinės ar kitos į gyvenamą. Galbūt supaprastinus keitimo tvarką, neliktų pačios problemos“, – svarstė pašnekovas.

Anot jo, po diskusijų su meru lyg buvo sutarta, kad naujame Vilniaus bendrajame plane bus ieškoma išeičių, kaip rasti galimybę keisti paskirtis, pvz., tuose rajonuose, kur buvę gamybinės ar administracinės patalpos keičiamos į gyvenamąsias – pvz., įrengiami loftai.

„Mes deklaravome, kad problema yra planavimas, bet nebauskime tų žmonių. Tiek mokestiniai dalykai, tiek kiti ribojimai yra žmonių baudimas. Vieną kartą buvo pasakyta, kad nereikia mokėti esate atleisti, jeigu jūsų vertė iki 220 tūkst. o dabar prašoma susimokėti“, – komentavo direktorius.

Jis pripažino, kad nuo NT paskirties priklauso jo vertė, tačiau nesutiko, kad poilsio paskirtį masiškai pakeitus į gyvenamąją nepelnytai išloš tas verslas, kuris anksčiau žemę pirko ir, pvz., daugiabučius joje statė kaip poilsio statinius.

Teiks kartu su kitais projektais

Teisingumo ministerijai užkliuvo kiti Finansų ministerijos projekto aspektai, esą neaišku, kaip siūlomos įstatymo pataisos atliepia deklaruojamus tikslus:

„Lydimojoje medžiagoje neatskleidžiama, kodėl mokesčių sistemos progresyvumas turėtų būti aktualus tik fizinio asmens nuosavybės teise turimam turtui ir negalėtų būti taikomas ir juridinių asmenų nuosavybės teise valdomam turtui. Šį aspektą siūlytina įvertinti lygiateisiškumo kontekste. Be to, neaišku, kodėl nekilnojamojo turto progresinis apmokestinimas būtų taikomas tik daliai fizinio asmens turto.

Taip pat aiškinamajame rašte nepagrįsta, kodėl atsisakoma mokestinės lengvatos būtent nekilnojamojo turto (arba jo dalies), fizinio asmens naudojamo kulto apeigų reikmenų gamybai bei teikiant laidojimo paslaugas, atžvilgiu, kodėl ši lengvata išskiriama iš kitų.“

Paklausta, kaip vertina kitų ministerijų pasiūlymus, finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė nurodė, kad pastebėtų problemų atmesti negalima:

Daiva Brasiūnaitė
Daiva Brasiūnaitė
© DELFI / Domantas Pipas

„Jos yra spręstinos, tačiau galimi sprendimai reikalauja kompleksinės analizės. Pirma, jie susiję, kaip pažymi ir AM, su Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų pažeidimais, kas neturėtų būti sprendžiama išimtinai mokesčių teisės aktais.

Antra, analizuojant galimus sprendimus kartu būtina įvertinti galiojančios lengvatos socialinį aspektą – pavyzdžiui, kai poilsio paskirties pastatas yra vienintelis fizinio asmens turimas nekilnojamasis turtas ir kartu gyvenamoji vieta.

Atsižvelgiant į tai, manome, kad keliami klausimai spręstini kompleksiškai, peržiūrėjus visus susijusius teisės aktus, siekiant rasti tinkamiausią sprendimą.“

Viceministrės teigimu, pasiūlymai šiam įstatymo projektui yra gauti tiek iš ministerijų, tiek suinteresuotų verslo asociacijų bei savivaldybių asociacijos.

Šis projektas kartu su kitais mokesčių įstatymų pakeitimo projektais, parengtais vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo planą Vyriausybei bus teikiamas kartu su 2018 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

V. Nakrošis: dialogas sveikintinas, bet nacionalinio susitarimo įgyvendinimas abejotinas (1)

Vyriausybės pastangos tartis su socialiniais partneriais ir derinti skirtingus interesus yra...

Šiaurės Korėja leido savo žmonėms dalyvauti žirgų lenktynių lažybose (3)

Šiaurės Korėjos lažybų entuziastai, kuriems dar visai neseniai už tokią veiklą grėsė...

Ž. Mauricas: nacionalinio susitarimo reikia, bet kitokio (10)

Pirmadienį pasirašytas nacionalinis susitarimas tarp Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų...

N. Mačiulis: Nacionaliniam susitarimui trūksta politinio palaikymo (12)

Vyriausybės , verslininkų ir profsąjungų nacionaliniam susitarimui trūksta politinių partijų...

Gelia dėl nacionalinio susitarimo: tai panašiau į valdžios pasižadėjimą verslui (264)

„Manau, kad verslui pavyko Vyriausybę įstumti į kampą“, – taip apie pirmadienį pasirašytą...

Top naujienos

R.I.T.A. Gyvenimą pašventė Lietuvai, o dabar tenka kovoti dėl kompensacijų (47)

Iš Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų į atsargą savo noru išėjo apie 40...

Lietuviškas vanduo brangesnis dėl to, kad yra kietas (30)

Pakeisti visus vandens skaitiklius, kur kas dažniau juos metrologiškai tikrinti, o kartu ir didinti...

NT rinką gali ištraukti tik vienas dalykas

Oficialiai šiemet užsieniečiams išduoda apie 9 tūkst. leidimų dirbti. Tai vienas didžiausių...

Mažos valstybės „stebuklingas berniukas“ A. Merkel gali pridaryti rimtų bėdų (152)

Briuselis ir Berlynas tikrai nenorėjo tokio akivaizdaus Austrijos posūkio į dešinę. O austrai...

Situacija dėl Gedimino kalno vis blogėja: įspėja jau ir praeivius (703)

Panašu, kad Gedimino pilies kalnas tampa nauja mūsų šalies gėda. Jame vėl formuojasi nuoplovos...

Įvardijo labiausiai tikėtinus princo Williamo ir K. Middleton trečiojo karališkojo kūdikio vardus

Praėjusią savaitę britų karališkosios šeimos gerbėjai džiaugėsi, pagaliau pamatę viešumoje...

Orai: geros naujienos – visą savaitę (5)

Po ypač malonaus pirmadienio šiluma bus mažesnė, tačiau artimiausiomis dienomis didesnių...

G. Paluckas: nesu nei autokratas, nei piktas žmogus (92)

„Visada siekiu demokratinių sprendimų. Partija galės spręsti priimti atgal išėjusius narius....

Lietuvos pilietybę turintį amerikietį viliojęs L. Kleiza vėl atsigręš į M. Gecevičių? (8)

Vienintelis klubo vis dar neturintis praėjusį mėnesį Europos čempionate rungtyniavusios Lietuvos...

Pirkėjai jaučiasi apgaudinėjami, prekybininkai bėdos neįžvelgia (374)

Atidesni pirkėjai prekybos centruose jau seniai pastebėjo, kuomet už tą pačią, ar kiek didesnę...