„Darbo jėgos apmokestinimo perkėlimas į aplinkosaugą yra vienas pagrindinių iššūkių, kuriuos Lietuva turėtų spęsti siekiant gerinti aplinkos būklę. Kitaip tariant, valstybės biudžetas turėtų būti pildomas teršėjų sumokamais mokesčiais, o išskaitymai iš dirbančių šalies gyventojų kišenės – mažėti“, teigia V. Sinkevičius
Šiandien pristatytoje trečiojoje Aplinkos nuostatų įgyvendinimo apžvalgoje teigiamai įvertinta pastarojo dešimtmečio Lietuvos pažanga atliekų tvarkymo srityje.
2020 metais pasiekusi 45,1 proc. komunalinių atliekų perdirbimo lygį, Lietuva priartėjo prie ES 50 proc. perdirbimo tikslo. Be to, per pastarąjį dešimtmetį Lietuva tris kartus sumažino sąvartynų kiekį – iki 22 proc. 2019 m. (ES vidurkis – 24 proc.).
Tiesa, Komisija pabrėžia, kad antrinių žaliavų naudojimas tebėra iššūkis.
„Lietuva privalo imtis aktyvesnių veiksmų dėl pakartotinio medžiagų naudojimo, kuris siekia tik 4,4 proc. Tai beveik tris kartus mažiau nei sąjungos vidurkis (12,8 proc.). Tai reiškia, kad ištekliai, kuriuos būtų galima iš naujo panaudoti gamyboje, tiesiog išimami iš ekonomikos, nors tai galėtų padėti sumažinti gamybos kaštus“, – sako V. Sinkevičius.
Ataskaitoje teigiama, kad Lietuva laikosi Geriamojo vandens direktyvos ir Miesto nuotekų valymo direktyvos nuostatų dėl kolektyvinio nuotekų surinkimo ir valymo.
Kalbant apie pagrindinius iššūkius, teigiama, kad biologinės įvairovės apsaugai Lietuvoje reikia daugiau pastangų ir investicijų, nes dviejų trečdalių ES saugomų buveinių išsaugojimo būklė nepalanki dėl miškininkystės, žemės ūkio ir invazinių svetimų rūšių daromo spaudimo.
Be to, Lietuva vis dar turi užbaigti „Natura 2000“ paskyrimo procesą ir nustatyti aiškiai apibrėžtus konkrečioms vietovėms būdingus išsaugojimo tikslus ir priemones visoms teritorijoms.
