Pasak premjerės, be išlaidų socialinėms reikmėms ir švietimui, Vyriausybei buvo svarbiausia dviejų ekstremalių situacijų – pandemijos ir nelegalios migracijos – suvaldymas.
„Tai yra galimybių biudžetas, kuriame yra tam tikrų papildomų iššūkių, susijusių su objektyviomis krizėmis, kurias turime – ar tai kovido, ar tai migracijos krizė. Jeigu šituos poreikius nubrauktume, tuomet rezultatas būtų dar apie 0,7 procentinio punkto BVP geresnis“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjerė.
Pasak jos, planuojama, kad viešųjų finansų deficitas kitąmet bus gerokai mažesnis nei Vyriausybė prognozavo birželį, o ekonomikos augimas spartesnis.
„Tai reiškia, kad tiek dėl mažesnio deficito, tiek dėl didesnės palyginamosios bazės skolą pavyko stabilizuoti jau šįmet ir žvelgiant į kelerių metų perspektyvą, kuomet nuo 2023 metų jau turėtų įsijungti Stabilumo pakto reikalavimai, manau, kad tuos planus Vyriausybei pavyko padaryti, kad būtų išvengta didelių šokų prisitaikant prie pasikeitusios fiskalinės politikos“, – sakė I. Šimonytė.
Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo metu šiemet jis turėtų siekti 4,4 proc. BVP.
Vyriausybė kitų metų biudžete teigia didžiausią dėmesį skyrusi šalies saugumui, investicijoms į švietimą, žalesnę, inovatyvią ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, taip pat gyventojų pajamų augimui, skurdo rizikos mažinimui.