„Kas yra teikiama, tai yra gudravimas ir susijęs su būsimais rinkimais 2024 m. Yra teigiama, kad šiai kompensacijai bus naudojamos bankų solidarumo įnašo lėšos, tačiau jų panaudojimas yra labai aiškiai apibrėžtas įstatyme. Ten yra aiškiai parašyta, kad tai priimančios šalies infrastruktūrai ir karinio mobilumo projektui“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„To įstatymo keisti niekas neketina, vadinasi, tai, ką kolegos siūlo, yra realiai iš savivaldybių ir iš valstybės biudžeto kompensuoti dalį GPM“, – tvirtino ji.
Anot politikės, keistai atrodo ir siūlymas taikyti lengvatą vieneriems metams, nes 2024 m. Europos Centrinis Bankas (ECB) staigiai palūkanų sumažinti neturėtų.
„Šiandien turime turbūt trečius metus, kai vidutinis gyventojų darbo užmokestis auga dviženkliais skaičiais. Labai keistai atrodo pasiūlymas vieneriems metams numatyti lengvatą, tarsi 2024 m. situacija būtų kažkokia kita ir ECB sumažintų taip pat staigiai savo palūkanas“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Akivaizdu, kad ne čia yra atsakymas, nes tokia lengvata didžiausią naudą biudžeto lėšomis suteikia žmonėms, kurių paskolos yra didžiausios ir pajamos yra didžiausios. (...) Niekaip kitaip negaliu šio projekto vertinti, kaip tik rinkiminio projekto“, – aiškino ji.
Ketvirtadienį Seime numatoma pateikti „darbiečių“ inicijuotus GPM įstatymo pakeitimus, numatančius galimybę paskolas paėmusiems gyventojams, apskaičiuojant ir deklaruojant pajamas už 2023 metus, iš jų atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą.
Įstatymo pataisų projektą yra pasirašę „darbiečiai“ Andrius Mazuronis, Vytautas Gapšys, Viktoras Fiodorovas ir kitų opozicinių frakcijų atstovai.
Pataisų iniciatoriai tvirtina, kad priėmus šį sprendimą bus sumažinta apmokestinamų pajamų suma bei sušvelnintas išaugusių paskolų palūkanų poveikis namų ūkiams.
Jeigu Seimas pritartų, GPM įstatyme būtų numatyta, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo 2023 m. finansų įstaigai sumokėtos palūkanos už vieną paimtą kreditą vienam Lietuvos teritorijoje esančiam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanos už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą.
ELTA primena, kad ECB valdančioji taryba rugsėjo viduryje nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Tai buvo jau dešimtas padidinimas iš eilės.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis buvo padidintos atitinkamai iki 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc.
ECB vadovė Christine Lagarde teigė, kad kol kas dar per anksti sakyti, ar jau buvo pasiektas palūkanų normų pikas.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tikisi, kad ECB palūkanų normas padidinio paskutinį kartą. Pasak jo, ši priemonė kol kas yra reikalinga, norint kovoti su aukšta infliacija.
