„Tokiomis aplinkybėmis man atrodo, lemia ir pačių žmonių apsisprendimas. Ir ne tik pačių žmonių, bet ir verslų apsisprendimas prekiauti ar neprekiauti vienos ar kitos produkcijos, pirkti ar nepirkti, nurodyti ar nenurodyti. Geriausia, kad nereikėtų diskusijos, kad reikia tai priimti įstatyme (...) Verslo etika yra ne teorinis konstruktas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
„Daug dalykų Lietuvos verslas daro Ukrainos labui ir galėtų tokius klausimus spręsti savo iniciatyva“, – pridūrė ji.
Premjerė paminėjo, kad visuomenėje per dažnai tikimasi, jog Vyriausybė priversianti žmones ir verslus elgtis moraliai ir sąmoningai.
„Tai geriausia būtų, jog nereikėtų, kad Vyriausybė priimtų įstatymus, kuriais turėtų tokius dalykus įpareigoti daryti. Nes, man atrodo, kad mūsų gyvenime ir taip labai daug dalykų kur tikimasi, kad Vyriausybė lieps, o kaip tada mes būsime sąmoningi ir darysime kažką daugiau nei minimaliai“, – aiškino ji.
Pastarąją savaitę išplitus informacijai apie Švedijos prekybos tinklų iniciatyvą, kuomet parduotuvėse buvo pradėta specialiai žymėti Rusijoje vis dar veikiančių įmonių prekių gamintojų produkcija, netruko sureaguoti TS-LKD frakcijos nariai.
Trečiadienį keletas konservatorių – Vilius Semeška, Edmundas Pupinis, Aistė Gedvilienė ir Dalia Asanavičiūtė – kreipėsi į Lietuvoje veikiančius didžiuosius prekybos tinklus dėl bendrovių, eksportuojančių į Rusiją, gaminių žymėjimo prekybos vietose. Anot politikų, dalies demokratinių šalių bendrovių gaminamos produkcijos tiekimas į karo nusikaltimus vykdančią šalį yra gėdingas ir nepriimtinas.
