„Reglamentas numato galimybę valstybei narei, esant tam tikriems pagrindams, nustatyti sąrašą prekių, kurių eksportą gali riboti. Ir apie tai valstybė narė turi informuoti visas kitas valstybes nares. Tai dabar ties tuo yra dirbama.
Apie ką galima kalbėti, tai apie tas prekes, kurios pačios būdamos savaime ir galbūt ne visada sankcionuojamos, ir turinčios dvigubą paskirtį, galinčios turėti civilinę paskirtį, bet taip pat galinčios turėti pritaikymą karo pramonėje“, – antradienį žurnalistams aiškino I. Šimonytė.
Premjerė paminėjo, kad sudarinėjant šį sąrašą ir pagal jį taikant politiką, bus reikalinga atlikti detalią analizė apie tai, kaip vykdomas eksportas į trečiąsias šalis kadangi nesinori kaltinti visų šių valstybių dėl teikiamos pagalbos Rusijai apeinant sankcijas, nors kai kurių iš jų pagalba apribojimai yra apeinami.
„Reikia labai gerai palyginti skaičius, pasižiūrėti ar eksportas išties auga į tas šalis, į kurias nebuvo įprasta gabenti. Ir tuomet iš to galima daryti tam tikras išvadas. Bet nesinori a priori kaltinti visų trečiųjų šalių kažkame dalyvaujant, tai reikia atlikti labai detalią statistinių duomenų analizę“, – tikino ji.
„Iš to eksporto augimo kurį matome į kai kurias Vidurio Azijos šalis, lietuviškų prekių ten yra mažai. Tai galima daryti išvadą, kad galbūt naudoja kažkas šias šalis sankcijų apėjimui“, – pridūrė ji.
Europos Sąjungos (ES) ruošiamas 11-asis sankcijų paketas sieks sumažinti sankcijų apėjimą, apribojant su Rusija tiesiogiai nesusijusias, tačiau galinčias vežti draudžiamas prekes, bendroves.
