„Lietuvoje ypatingai didelė dalis infliacijos buvo lemta pradžioje energijos kainų, vėliau maisto kainų, bet sutelktomis jėgomis ir ECB vykdomos pinigų politikos pastangomis, kai per 10 kartų nuo praėjusių metų birželio mėn. buvo padidintos palūkanų normos per 250 bazinių punktų, yra pasiekta reikšminga pažanga Europoje, euro zonoje, Lietuvoje“, – antradienį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje žurnalistams teigė G. Šimkus.
„Pinigų politika veikia ir tą aiškiai matome iš pasiektų rezultatų. Lietuvoje, išankstiniais duomenimis, infliacija yra apie 4 proc. Be abejo, tai nereiškia, kad viskas baigta“, – akcentavo jis.
G. Šimkus taip pat pabrėžė, kad buvę ekonominiai sunkumai įrodė žaliojo kurso svarbą bei būtinybę mažinti priklausomybę nuo monopolinių energijos bei kitų prekių tiekėjų.
„Strateginė kantrybė ir nuoseklumas yra labai svarbūs, (...) išlaikymas pakankamų palūkanų normų lygio yra itin svarbus, užtikrinant, kad infliacija bus sugrąžinta į 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu. Tai yra kritiškai svarbu“, – sakė LB valdybos pirmininkas.
ELTA primena, kad ECB valdančioji taryba rugsėjo viduryje nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Tai buvo jau dešimtas padidinimas iš eilės.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis buvo padidintos atitinkamai iki 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc.
ECB vadovė Christine Lagarde teigė, kad kol kas dar per anksti sakyti, ar jau buvo pasiektas palūkanų normų pikas.
G. Šimkus tikisi, kad ECB palūkanų normas padidino paskutinį kartą. Pasak jo, ši priemonė kol kas yra reikalinga, norint kovoti su aukšta infliacija.
