Pasak jo, pagrindine augančios infliacijos priežastimi ir toliau išlieka energetikos kainos, o euro zonos pinigų politikos sprendimus priimantys asmenys, LB vadovo teigimu, nėra tikri, kad, išteklių šokui atslūgus, būtų garantuotai viršijamas jų pačių iškeltas 2 proc. metinės infliacijos tikslas.
„Pinigų politikos posėdyje šį kartą nebuvo prognozių. Turėjome diskusijas, nuomonių apsikeitimą ir, be abejo, aukštesnių palūkanų normų aplinkoje pasikalibravimas prieš kovo posėdį, jis yra svarbus. Nes tuo metu jau bus ir makroekonominės prognozės ir, matyt, kažkoks galvojimas apie ateitį“, – penktadienį Lietuvos banke atsakinėdamas į žurnalistų klausimus kalbėjo G. Šimkus.
ECB palūkanas didins tik įsitikinus, kad bus pasiektas jų keliamas tikslas
Pasak LB vadovo, trumpojo laikotarpio infliacijos tendencijos atsispindi jau gruodį skelbtose ECB prognozėse, tačiau sąlygos, kurios yra įvardijamos kaip poreikio kelti palūkanų normas indikatoriai, nėra išpildytos. Jis pažymi, kad Valdančioji taryba yra numačiusi, jog infliacija turi viršyti 2 proc. prognozę ne tik trumpuoju laikotarpiu, taip pat turi būti reikšmingų įrodymų, kad infliacija tvirtai išliks bent šiame lygyje, o bendrosios infliacijos lygis taip pat pasieks 2 proc. ribą šiomis sąlygomis.
Vis tik, pasak G. Šimkaus, net ir šių kriterijų išsipildymo atveju yra numatyta, kad palūkanų kėlimo būtų imtasi tik įgyvendinus ir kitus, prieš tai numatytus veiksmus.
„Jeigu tos sąlygos išsipildo, tuomet yra numatyta tam tikra seka. Pirma, turi būti užbaigta turto pirkimo programa. Ir tada jau būtų didinama palūkanų norma. Visa tai pasakius, nereiškia, kad informacija keistųsi, tai nebūtų reaguojama, bet ta informacija turi reikšmingai keistis, ir faktas yra tas, kad didžiulė šitos infliacijos, kurią stebime dabar, dalis yra nulemta energijos kainų šoko“, – tikino jis.
Kitų šalių situacija rodo, kad kainų augimas jau užkopė į viršūnę
Spartaus atlyginimų augimo tendencijos, kurios dalies ekspertų įvardijamos, kaip viena iš sąlygų, leidžiančių didinti palūkanų normas, taip pat yra ryškiai pastebimos tik Lietuvoje, o ne visoje Europoje, akcentuoja šalies centrinio banko vadovas.
„Ne mažiau svarbus dalykas yra darbo užmokesčio dinamika. Iš Lietuvos perspektyvos atrodo, kad visur taip yra, bet čia tik Lietuvoje darbo užmokestis auga 12 proc. per metus. O šiaip, jeigu paimtume euro zonos vidutinius dydžius, darbo užmokesčio augimas yra vangus“, – atkreipia dėmesį G. Šimkus.
Taip pat, pasak Lietuvos atstovo ECB Valdančiojoje taryboje, pastarieji kainų augimo ženklai Vakarų Europoje ir kitose Baltijos šalyse leidžia tikėtis, kad infliacija jau pasiekė viršutinę ribą ir daugiau nebeaugs.
„Euro zonos mastu infliacija yra rekordas, bet kai kuriose šalyse, tose flagmanėse kaip Vokietijoje, infliacija sausį jau yra mažesnė negu gruodį. Ispanijoje – panašiai. Taip pat Latvijoje ir Estijoje yra tas pats. Ta specifika rodo, kad pikas jau yra kažkur čia“, – pažymi G. Šimkus.
Atmeta, kad pigių pinigų politika infliacijai turėjo reikšmingą įtaką
Vis dėlto, paklaustas, kokią įtaką rekordiniam euro zonos infliacijos lygiui galėjo turėti nuo 2016 m. vykdyta ECB pigių pinigų politika, LB valdybos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad net ir taikant skatinamuosius monetarinius veiksmus, iki COVID-19 pandemijos, euro zonos pinigų politikos formuotojams jų kelto kainų lygio augimo tikslo taip ir nepavyko pasiekti.
„ECB taiko skatinamąją ekonominę politiką, norėdamas pagyvinti ekonomiką ir paskatinti infliaciją, jau pakankamai seniai. Jeigu grįžtame į tą priešpandeminį laikotarpį, tai vis taip ir nepavykdavo. Infliacijos lygis būdavo mažesnis negu infliacijos tikslas“, – aiškino jis.
Tuo tarpu šiuo metu vykdomos euro zonos centrinio banko skatinamosios priemonės, pasak G. Šimkaus, pirmiausiai buvo skirtos padėti po pandemijos atsigauti šalių ekonomikai.
„Nepamirškime, kad mes nesame įprastame normaliame iki 2020 m. pasaulyje. Mes esame kovidiniame pasaulyje, kur dar net nebaigėme taikyti pandeminių pirkimo programų. Ji tik dabar baigiasi. Ši priemonė buvo skirta tiek ir ekonomikai palaikyti, bet ir spręsti rinkos fragmentacijos problemas. Mes buvome susidūrę su visai kitokio pobūdžio problema, kur buvo įjungtos ECB priemonės spręsti euro zonos finansinio stabilumo klausimus“, – tvirtino jis.
Infliaciją lemia ir geopolitinės įtampos
Lietuvos banko vadovas taip pat pažymi, kad ECB Valdančiosios tarybos nariams užtikrintai manyti, jog kainų augimo tendencijos yra ilgalaikis reiškinys, neleidžia ir energetikos kainų augimą lėmusių priežasčių specifika.
„Infliacijos perspektyvos yra pakankamai neapibrėžtos dėl įvardintų rizikų. Užtrunkantys prekių tiekimo trikdžiai, vis dar aukštame lygyje besilaikančios energijos ir kitų žaliavų kainos, omikrono banga, net jeigu jos smūgis ne toks baisus, kaip buvo manyta iš pradžių, bet vis tiek tam tikros ribojimo priemonės yra taikomos šalyse. Ir vėlgi, tai turi tam tikrą poveikį tiekimo grandinių sutrikimui“, – tikino Lietuvos atstovas ECB, kartu papildydamas, kad energetikos išteklių kainų augimui įtaką galėjo padaryti ir Rusijos siekis spausti Vakarų valstybes.
„Na ir galų gale paminėtos geopolitinės įtampos. Na, dujos irgi naudojamos kaip svertas. Menka paslaptis. Tai išlaiko infliacijos lygį pakylėtą ne tik Lietuvoje, bet ir euro zonoje“, – pridūrė G. Šimkus.
ELTA primena, kad, nepaisydamas didėjančio spaudimo dėl aukštos infliacijos euro zonoje, ECB ketvirtadienį nusprendė nekeisti rekordiškai mažų palūkanų normų. Kaip ir tikėtasi, ECB nekeitė 0 proc. lygios pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, 0,25 proc. siekiančios ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos ir -0,5 proc. sudarančios indėlių palūkanų normos.
Infliacija euro zonoje sausį siekė 5,1 proc., ir tai yra aukščiausias lygis nuo atitinkamų duomenų rinkimo pradžios 1997-aisiais. Šis skaičius gerokai viršija ECB užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą.
Naujausi ECB sprendimai grindžiami paties banko prognozėmis, kad infliacija 2023 ir 2024 metais neviršys 2 proc., bei tuo, jog ši finansų institucija yra pažadėjusi pirmiausia užbaigti savo pandeminę obligacijų supirkimo programą ir tik tada pradėti palūkanų normų didinimą.
Savo paskutinio posėdžio gruodį metu ECB paskelbė pradedantis laipsnišką obligacijų programos masto mažinimą. Valdančioji taryba patvirtino gruodį posėdyje pinigų politikos klausimais priimtus sprendimus. Bankas neatnaujins savo skelbiamų ekonomikos augimo ir infliacijos prognozių iki kito savo posėdžio kovą.
