„Dauguma mato, kad infliacija yra stipri ir kovoti su ja, nugalėti, deja, bet yra reikalinga. Tikėkimės paskutinė, bet vaistų dozė yra bazinių palūkanų didinimas. (...) Manau, kad mes visi buvome užliūliuoti dešimtmetį trukusios neigiamos palūkanų normos. Vis dėlto būtent šis dešimtmetis buvo labai neįprastas. Palūkanų normos, deja, ir kyla, ir mažėja, ir visa tai normalu“, – penktadienį LRT radijui teigė G. Šimkus.
Jis akcentavo, kad iki 4 proc. pakeltos palūkanų normos sukuria pakankamai ribojančią aplinką, kurioje galima tikėtis, kad infliacija sistemingai mažės. Tačiau G. Šimkus mano, kad „šviesa tunelio gale“ matosi.
„Sprendimą lemia trys dalykai. Pirmas – infliacija tarp pirkimo, kai, atsižvelgiant į naujausius duomenis vidutiniu laikotarpiu, yra matoma infliacijos raida. Antras dalykas – grynoji infliacija, kuri yra stabiliausia. Trečias – kaip Europos Centrinio Banko priimami sprendimai paveikia realią ekonomiką ir kainas“, – sakė LB valdybos pirmininkas.
„(...) Infliacija veikia visus ir nuvertina visų žmonių pajamas, o palūkanų normos yra priemonė suvaldyti infliacijai“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad ECB valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Tai buvo jau dešimtas padidinimas iš eilės.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc ir bus taikomos nuo 2023 m. rugsėjo 20 d.
Centrinio banko pranešime dėstoma, kad infliacija tebemažėja, tačiau numatoma, kad ji bus per didelė pernelyg ilgai.
Rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėse prognozėse euro zonai numatoma, kad infliacija 2023 m. vidutiniškai bus 5,6 proc., 2024 m. – 3,2 proc., o 2025 m. – 2,1 proc.
Atsižvelgdami į stiprėjantį ECB vykdomo politikos griežtinimo poveikį vidaus paklausai ir į tarptautinės prekybos silpnėjimą, ECB ekspertai gerokai sumažino ekonomikos augimo prognozes. Dabar jie numato, kad 2023 m. euro zonos ekonomika augs 0,7 proc., 2024 m. – 1 proc., o 2025 m. – 1,5 proc.
ECB vadovė Christine Lagarde teigė, kad kol kas dar per anksti sakyti, ar jau buvo pasiektas palūkanų normų pikas.
